USD 0.89 btc 56781.00
facebook
Verslininkai 03 Rugpjūtis 2021

Ziterių pasiutiškos sėkmės formulė

Linas Jegelevičius

The Baltic Times vyriausiasis redaktorius

Lietuvos kurjerio paslaugų startuolio „Ziticity“ pajamos praėjusiais metais augo su trenksmu – 8 kartus. Sėkmingai išsiplėtus į naujas rinkas – Estiją ir Prancūzijos sostinę Paryžių – tai neturėtų itin stebinti, – Forbes Lietuva teigė vienas įmonės bendraįkūrėjų ir vadovas Laimonas Noreika.

Už ziterių – taip vadinami „Ziticity“ kurjeriai – sėkmės slypi keli paprasti, net nutrūktgalviški sprendimai: įsipareigoti įsigytą prekę pristatyti tą pačią valandą – tokie supergreiti pristatymai dabar sudaro apie 40 procentų, bet jie neabejotinai augs. O jeigu force majeure – eismo kamštis ar kitas trukdis – pakiša koją tai padaryti tą pačią valandą, „Ziticity“ prekę būtinai atveš tą pačią dieną.

Pernai startuolis prekes Estijos sostinės gyventojams pristatydavo vidutiniškai per 42 minutes.

Dar vienas banginio dydžio sprendimas, kilstelėjęs „Ziticity“ virš visų – įrengti prekių distribucijos centrus, vadinamuosius urban hubs, Vilniaus, Talino ir Paryžiaus bei kitų miestų, kuriuose „Ziticity“ veikia, centrinėse dalyse, arti miegamųjų rajonų arba juose. „Dauguma juos stato atokiau nuo miestų, o mes – įlindome į jų širdis, – šypteli L. Noreika. – Vadinasi, taupome laiką, degalus ir esame greitesni.“ 2020-ieji, koronaviruso pažymėti metai, „Ziticity“ metų veiklos istorijoje jau įrašyti ryškiomis, didžiausio, 72-ojo, šrifto raidėmis – jie buvo kupini ne tik išbandymų, bet ir davė iki tol neregėtų galimybių plėtrai bei inovatyvioms transformacijoms.

Per 2020 metų pavasario karantiną „Ziticity“ suskubo visiems siūlyti skubaus pristatymo paslaugą – ne tik maitinimo įstaigoms ar gėlių salonams, bet ir el. parduotuvėms. „Matydami, kaip sparčiai vystosi el. komercija, aktyviai vyksta verslų skaitmenizacija, o pirkėjai keliasi į internetinę erdvę, nusprendėme praplėsti ir atitinkamai adaptuoti „Ziticity“ veiklą. Praėjusių metų pabaigoje mūsų klientų tinklą sudarė beveik 1500 verslų, iš kurių 70 proc. – el. parduotuvių prekybininkai“, – sakė L. Noreika.

Startuolio apyvarta 2018 metais sudarė 15 tūkst. eurų, 2019 metais – 125 tūkst. eurų, o pernai – vieną milijoną. Šiuo metu jis prekes pristato aštuoniuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje ir Druskininkuose. Kovidui visus sugrūdus į namus, buvo skubiai nuspręsta perorientuoti visą veiklą el. komercijos link. Tai ypač pasiteisino didžiųjų išpardavimų ir prieššventiniu laikotarpiu – žmonės pirko iš namų kaip pašėlę.

Iki šiol internetinė prekyba pasauliniu mastu kasmet ūgteldavo po kelis procentus, o 2020-ieji dėl koronaviruso ir karantino buvo išskirtiniai. Internetinių mokėjimų sprendimų kompanija „ACI Worldwide“ paskaičiavo, kad pernai el. prekyba pasaulyje augo daugiau nei penktadaliu – 21 procentą. Įspūdingas augimas neaplenkė ir Lietuvos verslų – tiek prekybininkai, tiek kurjeriai pripažįsta pernai visus metus dirbę kaip per Kalėdas ar net intensyviau. Nenuostabu, kad „Ziticity“ per paskutinį 2020 metų ketvirtį sugeneruotos pajamos trijose šalyse sudarė 56 procentus ankstesnių metų metinių pajamų.

Per 2020 metus prie „Ziticity“ platformos prisijungė dvigubai daugiau kurjerių, palyginti su 2019 metais, o bendra jiems išmokėta suma siekė 1,1 mln. eurų. „Siekėme ne tik padėti verslams išgyventi krizę, bet ir suteikti papildomų galimybių tiems, kurie liko be pastovių pajamų šaltinio“, – sakė L. Noreika. Sparti startuolio plėtra būtų buvusi vargiai galima be svarbių investicinių injekcijų.

2020 metų liepos mėnesį „Ziticity“ pritraukė 2,2 mln. eurų investiciją, skirtą tolesnei platformos plėtrai, ir į savo paslaugų sąrašą įrašė 7 naujus miestus: ne tik Šiaulius, Panevėžį, Alytų, Marijampolę ir Druskininkus Lietuvoje, bet ir Lioną, trečiąjį pagal dydį Prancūzijos miestą. O visa ziterių komanda pernai išaugo penkis kartus. Dar anksčiau, 2019 metų vasarą, „Ziticity“ pritraukė 315 tūkst. eurų investiciją iš rizikos kapitalo fondų „Superangel“ (su investuotojais, įkūrusiais „Taxify“ / „Bolt“, „Transferwise“ ir „Skype“), „Practica Capital“, „Startup Wise Guys“ ir verslo angelo Mikko Silventola. Tai startuoliui leido padėti vietiniams prekybininkams konkuruoti su dominuojančiais el. komercijos gigantais, tokiais kaip „Amazon“.

Vilniečių verslininkų Vytauto ir Laimono Noreikų (Vytautas ir Laimonas yra broliai, – aut. past.) bei Karolio Januškos prieš daugiau kaip trejus metus sukurtas startuolis „Ziticity“ jau nesibeldžia į gyventojų duris, o įsiveržė pro jas su visomis jų staktomis! Neverta net kalbėti – gauti prekę (ne užsakytus pietus!) tą pačią dieną ar net valandą nuo jos įsigijimo yra be galo patogu ir svarbu daugumai pirkėjų. Tokia supergreitos prekių pristatymo paslaugos paklausa vis auga ir dar labiau augs ateityje, įsitikinęs L. Noreika. Žmones koronavirusas ilgam uždarė namuose, o ir be jo darbo iš namų mastai išaugo rekordiškai.

Žmonės išrado technologijas, kurių pagalba, neišėjus iš namų, galima akimirksniu sumokėti už prekes, tačiau, ironiška, prekių, už kurias sumokėjai, iki šiol tekdavo laukti kelias dienas ar daugiau. „Mūsų tikslas – sukurti sistemą, kurioje sumokėjus už daiktą, jį gautum tą pačią valandą“, – pabrėžė L. Noreika. Mintis pradėti tokį verslą jam šovė į galvą netikėtai – pačiam susidūrus su pirkinių pristatymo problema. Prekė galėjo būti vos už puskilometrio nuo pirkėjo namų, tačiau ją užsakęs vilnietis, iki „Ziticity“ atsiradimo, geriausiu atveju gaudavo tik kitą dieną. Juk iš pradžių kurjeris ją paimdavo ir gabendavo į  paskirstymo centrą, iš kurio kitą dieną prekė būdavo pakraunama ir vėl vežama atgal į miestą.

„Man, Vytautui ir Karoliui tai atrodė absurdiška. Žmonės sumoka už pristatymą čia ir dabar, o jo prekė vežama kažkur toli. Iškart dingtelėjo, kad geriau būtų tiesiog nusiųsti žmogų, kuris paimtų tą prekę ir iškart atvežtų“, – pasakojo L. Noreika. Pradžioje idėja atrodė paprasta, tačiau startavus verslui jis suprato, kad tai sudėtingiau nei atrodė iš pirmo žvilgsnio. Ir el. parduotuvių pardavėjai, ir kurjeriai, kuriuos teko samdyti, ir įkurtų urban hubs darbuotojai pradžioje kraipė galvas: „Chm, kaip turi suktis, kad prekę tą pačią dieną pristatytum?“

Pradžioje savo veiklą jie vykdė tik savaitgaliais, maždaug mėnesį prekes pristatinėjo trys „Ziticity“ įkūrėjai. „Būdavo, kad dalyvaujame kokiame nors svarbiame verslo susitikime, o savo telefone matau, kaip man užsakymai eina. Verslo partneriams ziterius pristatydavome daugiskaita – mūsų ziteriai. Kas gi būtų norėję turėti reikalų su trimis vyrukais, „Ziticity“ koufanderiais, kurie, kurdami startuolį su svaiginančiais užmojais, patys daug laiko praleisdavo ant dviračių ar elektrinių skuterių pristatydami prekes?“ – su šypsena prisimena L. Noreika.

Jis prisipažino buvęs vienas iš operatyviausių prekių pristatytojų, o trys vyrukai pradžioje investavo savo pačių kapitalą – iš savo kišenių į naują verslą buvo sumetę apie 30 tūkst. eurų. Laimonas iki „Ziticity“ vadovavo IT programuotojų komandai vienoje sostinės IT bendrovių. Vyras sako, kad toks darbas išlavino jo strateginį mąstymą, komandinio darbo bei atsakomybės jausmus. Jo brolis Vytautas iki startuolio gimimo 10 metų dirbo marketingo vadovu vienoje telekomunikacijų bendrovėje su filialais visose trijose Baltijos šalyse.

Kaip ir L. Noreika, K. Januška taip pat dirbo programuotoju. „Pasivadinome „Ziticity“, nes žodį „city“ visi žino, o startuolio pavadinimo pradžios skambesys turbūt ne vienam primena bitės zvimbimą“, – paaiškino verslininkas. Pradžioje susidūrę su netikėtais iššūkiais – pavyzdžiui, per audrą Vilniuje ant jų ziterio automobilio užvirto medis – verslininkai skėsčiojo rankomis. Kai kurie netikėtumai vykdant prekės pristatymą yra tiesiog nenuspėjami. Pamatę, kad esama poreikio, jie nusprendė plėsti savo veiklą – pasamdė naujų kurjerių ir leido prekes užsisakyti visomis savaitės dienomis.

L. Noreika sako, kad per trumpą startuolio gyvavimo istoriją pradėto verslo koncepcija pasikeitė iš esmės. Pradžioje „Ziticity“ koufaunderiai turėjo pačių susikurtą programėlę, per kurią užsakovams pristatydavo net maistą, taip pat kitas prekes. „Bet po pusmečio suvokėme, kad galime startuoliui sukurti gerokai daugiau naudos, jeigu, užuot kūrę savo pristatymo programėlę, integruosime mieste jau veikiančius kurjerius į jau veikiančias el. parduotuves ir jeigu pasiūlysime gerokai greitesnį prekių pristatymą, negu tai daro jau kitos žinomos siuntų kompanijos, – atskleidė L. Noreika. – Tokiu būdu mes įgaliname verslus daugiau parduoti prekių savo el. prekybos kanalais.“

Užsisakant prekes el. būdu, pristatymo lange iššoka ir „Ziticity“ įkūrėjams širdims miela opcija – „Ziticity“. Be to, trys vyrukai pasiekė, kad prekių pristatymo tą pačią dieną kaina, pasirenkant ziterius kaip pristatytojus, nesikandžiotų – ji nėra didesnė nei kitų tradicinių siuntų kompanijų.

Kad tai taptų įmanoma, „Ziticity“ padarė tai, kas anksčiau į galvą nešovė jokiai kitai siuntų kompanijai – siuntų skirstymo centrus, vadinamuosius mikrosandėlius, urban hubs, įrengė miestų centrinėse dalyse, arti miegamųjų rajonų ar juose. Į jį atvykęs ziteris pasiima prekes ir vyksta jam individualizuotais, maksimaliai optimizuotais bei apjungtais maršrutais. „Tarkime, jis pasiima 20 siuntų, kurias jam reikia pristatyti tame pačiame miegamajame Vilniaus ar Klaipėdos rajone“, – pavyzdį pateikė L. Noreika. Siuntos pristatymą organizavus tokiu būdu, kiekvienas ziteris per valandą gali pristatyti net iki 10 siuntų.

Prekės kol kas daugiausiai pristatomos dviračiais, elektriniais dviračiais, taip pat automobiliais ar krovininiais autobusiukais. Taline tam jau naudojami elektriniai cargo (krovinių) dviračiai. Pavasarį jų apie 20 zvimbs ir Lietuvoje. O „Ziticity“ planai – dideli: per ateinančius kelerius metus tapti pristatymų į namus rinkos lydere. „Dėmesį telksime į pristatymus, kurie paprastai užtrunka ilgiau nei vieną dieną, be to, juos atliksime ekologiškomis transporto priemonėmis. O kalbant apie augimą, šiemet norime vėl paaugti 8 kartus ar visus 10 kartų. Tai – realu“, – įsitikinęs L. Noreika.

Didieji pristatytojai „Omniva“, DHL, UPS jau žvelgia į rinkos naujokus iš Vilniaus su pagarba. Pradėję veiklą nuo 29 ziterių 2018 metais, 2019 metais „Ziticity“ jų turėjo 610, o pernai – net 1851. Ir, žinoma, jų tik gausės. Jau pirmąjį šių metų ketvirtį startuolis planuoja į savo rinkų sąrašą įsirašyti dar dvi: Lenkiją ir Latviją. Taip pat per šiuos metus planuojama išplėsti savo veiklos geografiją Estijoje, Prancūzijoje bei Lietuvoje. Detalių L. Noreika siūlo dar truputį palaukti.

„Lietuva šiuo metu yra stipriausia mūsų rinka, ji sudaro 70 proc. visos startuolio apyvartos. Sparčiausiai auganti rinka – Prancūzija“, – sakė verslininkas. Kol kas pelno nėra – viskas investuojama į sparčią plėtrą. Šiais metais „Ziticity“ tikisi 6 mln. eurų pajamų. Vis tik L. Noreika prisipažįsta, kad toli gražu ne viskas – ypač Prancūzijoje – yra rožėmis klota. Nors Paryžius turi vieną didžiausią gyventojų tankį Europos Sąjungoje – tai palengvina prekių pristatymą ir mažina jo kaštus, Prancūzija turi gan sudėtingą įstatyminę bazę. Pavyzdžiui, Prancūzijoje apie išėjimą iš darbo privalu įspėti prieš tris mėnesius, kai Lietuvoje pakanka trijų savaičių.

L. Noreika neslepia, kad dėl to pasamdyti prancūzą vadybininko pozicijai yra gan nelengva. Bet labai vilioja Prancūzijos sostinės gyventojų el. prekybos aktyvumas, kuris yra vidutiniškai 20 procentų didesnis nei Baltijos šalių – apie 67 procentus paryžiečių pirko internetu per paskutinius 12 mėnesių. Be to, kalbant apie sunkumus, įsijungia kalbos barjeras, taip pat prancūzų pageidavimas dirbti su savais paslaugų teikėjais. 

...

Next page