Sėkmingas žmogus
Katrīna Iļjinska
Forbes Staff
Tomas Mikalauskas jau 22 metus nuolatos ko nors pasiekia, vis pakeldamas kartelę aukščiau. Savo kelią jis pradėjo Londone nuo nulio, o dabar išgauna varį ir auksą Konge.
Kai 18-metis lietuvis Tomas vaikystės draugo pakvietimu atvyko į Londoną, jis vos neatsidūrė gatvėje – draugas, pažadėjęs jį pasitikti, tiesiog nekėlė telefono ir visiškai pradingo, palikdamas dar visai jaunutį Tomą vieną svetimoje šalyje. Apsispręsti jis turėjo tris dienas, už kurias nakvynę motelyje apmokėjo mama – arba susiras darbą, arba turės grįžti namo ir gal būt visam laikui turės atsisakyti nuo tarptautinių galimybių. Jis sugebėjo įsitvirtinti, o dabar tiesiog siūlo įsitvirtinti ir kitiems.
Tomas Mikalauskas (40 m.) gimė Lietuvoje, jokiais pasiekimais neišsiskyrė iš kitų – mokėsi vidutiniškai, o mokymosi naudą nelabai pripažįsta ir dabar. Ir štai po mokyklos baigimo jam pasitaikė tais laikais labai nuostabi galimybė. Jo vaikystės draugas su kuriuo 18 metų jie ne tik gyveno kaimynystėje, bet ir draugavo šeimomis, pakvietė atvykti į Londoną, kur pats ir dirbo. ,,Tuomet visi važiavo ieškoti geresnio gyvenimo, tai ir aš išvažiavau, Draugas pasakė – atvažiuok, ką veikti Lietuvoje, va čia, Londone gerai užsidirbsi”, – prisimena Tomas tuos 2000-uosius metus, kada Baltijos šalys dar nebuvo Europos Sąjungos sudėtyje. Tomas gavo vizą ir išvyko pasitikti šviesios ateities, su anglų kalbos žiniomis, kurios mokėsi tik mokykloje ir pasitikėjo vaikystės draugu. ,,Aš atvažiavau, o draugo nėra. Aš Londone galėjau gyventi tiktai gatvėje. Teko skambinti mamai”, - prisimena Tomas. Laiko apmąstymams nebuvo ir iššūkių nebijantis jaunuolis nuėjo dirbti į pirmą pasitaikiusį darbą – priešais motelį, kuriame jis buvo apsistojęs buvo įsikūrusi įdarbinimo agentūra, kurioje Tomas įsidarbino, tiesiog paprašęs bet kokio darbo. Jį priėmė į viešbutį – išnešioti patalynę ir rankšluosčius.
Praėjus keletui mėnesių po patirto pirmojo šoko, Tomas pradėjo galvoti apie karjeros augimą. Žinoma, man darbas nelabai patiko, aš juk protingas, su mano galva galima kažką daugiau padaryti”, - sako Tomas.
Toje pačioje agentūroje, į kurią jis jau vieną kartą kreipėsi, atsirado nauja laisva darbo vieta – ten reikėjo dirbti su dokumentais, padėti smulkiuose darbuose. Iš pradžių Tomui davė galimybę pabandyti dirbti po dvi valandas per dieną, o vėliau jam pasiūlė pilną darbo laiką – nuo tos dienos prasidėjo jo kelias įdarbinimo verslo srityje.
Agentūra, į kurią pakliuvo Tomas, užsiėmė nekvalifikuotų (juodadarbių) žmonių įdarbinimu – tai buvo viešbučio darbuotojai, valytojos, statybininkai, vairuotojai ir pan. – didžiausią žmonių srautą vežė iš Rumunijos, Bulgarijos, bet Tomo žodžiais tariant, tai buvo nekokybiška darbo jėga.
,,Aš pasiūliau pabandyti atvežti žmonių iš Baltijos šalių: Latvijos Lietuvos, ir Estijos, kadangi Anglijoje nuolatos trūko žmonių, o mes, iš Baltijos šalių – labiau nuoširdūs, darbštūs, sąžiningi, labiau atsakingi. Man sako – jeigu nori, pabandyk!” – prisimena Tomas. Jis pradėjo užsiimti šiuo reikalu ir įkūrė net specialų Baltijos šalių skyrių, kuriam vadovavo iki 2004 m., kol Baltijos valstybės nebuvo įstoję į Europos Sąjungą, nes iš karto po įstojimo jokių dokumentų įforminti nereikėjo, kiekvienas galėjo ir pats paprastai atvykti. Pagal oficialius Didžiosios Britanijos statistikos duomenis, laikotarpiu nuo 2000 m iki 2004 m. kas metai į Didžiąją Britaniją atvykdavo apytiksliai pusė milijono žmonių, o imigrantų kiekis taip niekada ir nesumažėjo.
Tomas pakeitė savo tikslą ir pradėjo vežioti žmones iš Ukrainos, susidraugavo su įdarbinimo agentūrų savininkais ir net tapo kompanijos dalininku. Jis važinėjo po angliškai kalbančias šalis ir ieškojo naujų galimybių. Jam patiko Malta – „ofšoras“, kur jis nusprendė ir pats pabandyti pradėti savo verslą. Kodėl Malta? Puikus klimatas, taip pat trūksta žmonių, nes didžioji verslo dalis turizmas ir nenutrūkstantis investicijų srautas. Pavyzdžiui, turizmas, įskaitant viešbučius, restoranus, yra antras didžiausias užsienio valiutos šaltinis, iškart po pramonės. Per metus į Maltą, kur gyvena tik pusė milijono žmonių, atvažiuoja beveik du milijonai turistų, netgi 2020 metais, kovido apribojimų laikotarpiu visame pasaulyje, Malta priėmė 718 tūkstančių turistų. Šioje sferoje dirba beveik 30% visos Maltos gyventojų, gautos pajamas sudaro 15% nuo BVP. Tarp kitko, būtent kovidas stipriai paveikė Tomo verslą turizmo srityje: viešbučiai, restoranai pradėjo atleidinėti žmones ir nebuvo kas jiems mokėtų atlyginimus. Tačiau visi žinojo, kad žmonių kada nors vėl prireiks. Ir tada pasirodė kompanija Bolt – pristatymo tarnyba, kuriai ir buvo reikalingi darbuotojai.
Savo žmonių įdarbinimo agentūrą Recruitgiant – Tomas Mikalauskas Maltoje atidarė 2011 m. Jo žodžiais tariant, jokio kapitalo šiam reikalui nereikėjo. Jis gavo pirmą kontraktą, atvežė žmonių, pelną investavo į plėtrą, naujų ofisų atidarymą. ,,Aš vis stengiausi padaryti pats ir ariau kaip šuo, dieną ir naktį”, - kalbėjo jis. Tomas pradėjo sudarinėti kontraktus egzotinėse šalyse, kad galėtų atvežti žmones ir pats galėtų plėstis. Atsirado biurai Indijoje ir Šri-lankoje, vėliau Bangladeše, Anglijoje, Lietuvoje, o dabar atsidarė Kipre.
Verslo modelis nesudėtingas, tačiau konkurentų yra. Tomas nusprendė dirbti dėl kokybės, o ne dėl kiekio. Pavyzdžiui, norint pradėti atvežti žmones iš Indijos, Tomas nuvažiavo į Indiją, pagyveno ten keletą mėnesių, susirado vietinių partnerių – indų, kurie užsiima tokia veikla, davė reklamą, kad atvyktų pirmieji norintys. Ten pat apmokomi žmonės, kaip juos priimti į darbą. Tomo žodžiais tariant, tik apie 10% nuo visų norinčių dirbti realiai atvažiuoja.
Atvežti vieną žmogų vidutiniškai užtrunka 3 mėnesius – tai apmokymas ir leidimų sutvarkymas. Per paskutinius dvejus metus Maltoje jis įdarbino apie 2000 žmonių, tačiau jis veža žmones ir į Lenkiją, Portugaliją ir kitas Europos šalis. Tomas uždirba sudarydamas kontraktus, o taip pat gauna procentą nuo įdarbintų žmonių atlyginimo. ,,Man patinka žmonės iš rytų šalių – jie nori užsidirbti, labai darbštūs, kruopštūs ir kalba angliškai. Taip pat jų gimtosiose šalyse pragyvenimo lygis labai žemas, todėl jie turi motyvaciją dirbti”, - savo pasirinkimą paaiškino Tomas. Jo biure Maltoje dirba 15 žmonių, o regioninėse atstovybėse – po 10, viso - 100 žmonių. Tomo kompanijos Maltoje apyvarta apie 10 milijonų, o uždirbti galima apie 12-15%, priklausomai nuo šalies.
Tačiau palyginus tai nėra daug.
Tomas dabar turi naujų tikslų, ir daug daugiau nešančių pelną - jis pats sau atvėrė Afriką, o konkrečiai - atrado Kongą. Taip, taip, vietą kur yra pavojinga vykti net pagalvojus,
,,Konge mes dirbame jau 10 metų ir aš tikiuosi kad visai greitai aš tapsiu Kongo garbės konsulu Maltoje", - visiškai rimtai priduria Tomas. Kaip? Visas reikalas dėl turimų ryšių.
Tomas, dar gyvendamas Londone susipažino su žmonėmis iš Kongo ir surado su jais bendrą kalbą. Vėliau, kai išvyko į Maltą, jis nusprendė aplankyti savo draugus Konge. Jis išvyko pažiūrėti, kas iš tikrųjų ten vyksta - šalį kurią valdo armija, o žymių žmonių mažai. Žingsnis po žingsnio jis priėjo iki armijos generolo - žmogaus esančio valdžioje beveik 40 metų, kuris ir padėjo apsistoti.
,,Svarbu surasti laisvas nišas, tačiau Konge kol kas visos nišos laisvos. Pats Tomas su vietiniais, „kongietiškais“ partneriais ten užsiima pačiu pelningiausiu verslu - aukso, kobalto ir vario gavyba. Šis augantis sektorius, kuris gali padaryti pačią šalį turtinga, o taip pat ir pačius verslininkus. Tai augantis sektorius. Pagal Tarptautinės Prekybos Organizacijos duomenis, Kongas turi neišnaudotus gamtinius resursus, aukštos kokybės aukso, vario ir kobalto resursus, bet ir tuo pačiu metu, iškasenų gavyba pritraukia visą masę saugumo rizikos problemų dėl esančios blogos infrastruktūros. Pvz. 2019 m. Kongas išgavo 100 tūkstančių kubinių metrų tonų kobalto - o tai 70% viso pasaulinės gamybos kiekis. Kongas taip pat yra trečia didžiausia pasaulyje pramoninio deimantų gavybos šalis - apie 20% viso pasaulyje gavybos. 2019 m. Konge buvo išgauta 1,43 milijonų tonų vario – beveik 20% daugiau negu 2018 m. Tarptautinė prekybos organizacija paskaičiavo, kad bendras mineralų išgavimas Konge matuojamas dešimtimis trilijonų dolerių ir nežiūrint į konfliktą rytų šalyse, potencialias politinio nestabilumo rizikas visose gyvenimo srityse, pavyzdžiui, amerikiečių kompanijos toliau investuoja pinigus į šį pelningą regioną. Visai blogi reikalai Konge su korupcija – ir nežiūrint į tai, kad korupcija yra pagal korupcijos indeksą, kurį sudaro organizacija „Transparency International“, Kongas užima 162 vietą iš 180. Tomas vis dėlto pastebėjo kitą dalyką: ,,Jeigu jie mato, kad jiems patiems reikia to, ką tu siūlai – jie greičiausiai su tavimi norės užsidirbti, o ne imti pinigus. Ten viskas keičiasi – jie, žinoma, tingūs, tačiau atsiranda ir tokių, kurie nori gyventi geriau ir yra pakankamai motyvuoti”, - paaiškina Tomas.
Su savo patirtimi jis ruošiasi ten atidaryti savo verslą pristatymo srityje – žmonių ten yra, ir galimybės būti pirmuoju rinkoje – taip pat. Jeigu norite surizikuoti ir jūs, kreipkitės, galbūt Tomas padės ir jums. Jis tiki draugystės ir ryšių galia, kartais tai būtent tai, kas reikalinga dėl to, kad iš mažos idėjos sukurtumėte didelį verslą. Kaip padeda jam, taip ir jis mano, kad svarbu padėti tiems, kas dega savo verslo idėjomis užkariauti pasaulį. Todėl jis investuoja į kitų idėjas, startuolius, net nežiūrint į tai, kad tik maža dalis iš jų bus sėkminga. ,,Kai kada žmonės turi nuostabių idėjų, tačiau jiems trūksta žinių ir patirties monetizuoti savo idėją. Prie to jiems reikalingi nedideli pinigai, siekiant didelių tikslų, ir taip pat kad kas nors tikėtų jų idėjomis, kaip ir jie patys”, - kalba Tomas. Su metais jis net paskelbė keletą punktų pradedantiesiems verslininkams, kuriems pataria jų laikytis. Pirma, nebijoti rizikos siekiant tikslo – tik rizikuodami gali pasirodyti nenumatytos galimybės. Antra, svarbu suprasti, kad idėja, kuri realizuota reikiamu laiku ir reikiamoje vietoje visai ne visada reikalauja didelių piniginių įdėjimų. Trečia, laikytis žodinio susitarimo versle taip pat svarbu kaip ir raštu sudarytame kontrakte.