Tikėtina, kad su Toyota pagalba šis verslininkas sukurs skraidančius automobilius
Turėdama beveik milijardą dolerių finansavimo, Joby Aviation žada pirmąjį taksi pakilimą jau 2023-aisiais.
Apie galimybę pastatyti lėktuvą, galintį pakilti ir nusileisti vertikaliai it sraigtasparnis, JoeBen Bevirt pirmąkart susimąstė antroje klasėje. Grįždamas į namus, esančius raudonmedžių apsuptoje hipių gyvenvietėje Šiaurės Karolinoje, antrokas turėdavo vilkti kojas 4,5 mylių keliuku. „Ten buvo didžiuuulė kalva", – juokdamasis sako Bevirt. Būtent ji ir privertė pasvajoti apie alternatyvų keliavimą”.
Praėjus keturiems dešimtmečiams, Bevirt jau arti šio tikslo įgyvendinimo. Savo rančoje, esančioje šalia banglentininkų Meka vadinamo gimtojo Santa Kruzo, jis paslapčia sumodeliavo elektrinį lėktuvą su šešiais pasvirusiais propeleriais. Jo teigimu, šiame lėktuve be piloto galėtų tilpti dar keturi keleiviai, o lėktuvo greitis galėtų siekti nuo 150 iki 200 mylių per valandą. Lėktuvas pakankamai tylus – jo skleidžiamas garsas lengvai prapultų miesto dūzgesyje. Šis vis dar pavadinimo neturintis lėktuvas, kurio gamyba, ekspertų spėjimais, galėtų kainuoti nuo 400 000 iki 1,5 milijono dolerių, galėtų tapti plačiai naudojamo oro taksi, keliaujančio nuo stogo iki stogo, pradmenimi. Tokio oro taksi tinklo sukūrimu ir vadovavimu jis planuoja apsiimti pats. Jo tikslas – išlaisvinti miestiečius nuo ūžiančių kelių ir kas valandą per dieną pagelbėti milijardui žmonių už tokią pačią kainą (bent jau jis pats taip tikisi) kaip UberX, t.y. maždaug už 2,50 dolerių už mylią.
Skamba beprotiškai, tačiau Bevirt (47) jau turi rimtų pasekėjų. Sausį Toyota jo vadovaujamai Joby Aviation skyrė maždaug 400 milijonų dolerių, prisijungdama prie tokių investuotojų kaip Laurene Powell Jobs’ Emerson Collective ir Jeff Skoll’s Capricorn Investment Group – beje, pastaroji buvo viena pirmųjų Tesla rėmėjų. Bendrai Joby pavyko pritraukti 745 milijonų dolerių, o paskutiniu metu įmonės vertė siekia net 2,6 milijardų dolerių. Toyota generalinis direktorius Akio Toyoda teigia turintis vilčių per Joby realizuoti jo senelio, Toyota Motors įkūrėjo Kiichiro puoselėtą skraidančios mašinos svajonę. Jis savo orlaivį sukūrė prieš Antrąjį pasaulinį karą. Toyota inžinieriai tobulina Joby orlaivių detales siekdami sukurti labiau masinei gamybai pritaikytą, veikiau automobilių industrijos modelį primenantį produktą. Toyota taip pat palaiko Bevirto ketinimus atidaryti fabriką Monterey apskrityje; šiame fabrike planuojama pagaminti tūkstančius orlaivių per metus.
Joby yra geriausiai finansuojama ir didžiausią vertę turinti startuolių sensacija, kuri pažangiais akumuliatoriais ir elektriniais varikliais mėgina įtikinti aviaciją atsisakyti iškastinio kuro ir ketina sukurti naujus orlaivių tipus – tarp jų ir autonominius – kurie galėtų būti naudojami kaip oro taksi. Niekas nenumano, koks tokios industrijos augimo potencialas —ir ar ji išvis būtų sėkminga — tačiau Wall Street žada gana didelius skaičius. Morgan Stanley ataskaitoje numatoma, kad iki 2040–ųjų tokia kategorija iš kelionių galėtų sugeneruoti maždaug 674 milijardų dolerių per metus.
„Išmokę skraidyti, mes galime paversti savo gatves parkais ir iš esmės padaryti savo miestus geresne vieta gyventi", – sako Bevirt.
Jau šimtą metų svajotojai vis nesėkmingai bando sukurti skraidančius automobilius. Skeptikų manymu, Joby ir jų idėjos puoselėjamos dar bent dešimtmečiu per anksti: geriausios šių dienų baterijos sunaudoja 14 kartų mažiau naudingos energijos nei reaktyviniai degalai. Kaip teigia skeptikai, turint omenyje, kiek bruto energijos orlaiviui reikia kylant statmenai, kol baterijos netaps pažangesnės, elektriniai oro taksi turės per siaurą diapazoną ir krovingumą, kad toks verslas galėtų būti prasmingas. Įtikinti reguliuotojus, kad tokie orlaiviai yra saugūs skraidymui, taip pat nebūtų lengva užduotis.
Bevirt tikina, kad jis jau dabar gali pagaminti perspektyvų, saugų orlaivį su aukščiausio lygio ličio jonų akumuliatorių elementais, kuriais šiuo metu yra varomi elektromobiliai. Joby taip pat yra vienintelis startuolis, įsipareigojęs įgyvendinti ambicingą Uber planą atidaryti miesto oro taksi jau 2023-aisiais. Bevirt teigimu, tais metais jis tikisi gauti Federalinės aviacijos administracijos saugos sertifikatą, kuris patvirtintų Joby kaip pirmąjį elektrinio oro taksi gamintoją ir padėtų įveikti milžiniškas kliūtis.
Bevirt užaugo „atgal į gamtą" bendruomenėje, kurioje jis, padėdamas susitvarkyti su fermos įranga ir statydamas namus kartu su tėvu Ron Bevirt, ypač anksti įgijo žinių apie inžineriją. Jo tėvas Ron Bevirt VII dešimtmetyje priklausė LSD vartojančių maištininkų grupuotei Merry Pranksters. (JoeBen pavadintas Sometimes a Great Notion veikėjo, sukurto Pranksters vadeivos Ken Kesey, vardu. Ken Kesey taip pat žinomas kaip One Flew Over the Cuckoo’s Nest autorius)
Suaugęs Bevirt atkūrė šią bendruomenę, savo valdomiems 440 hektarams ir vaizdui į Ramųjį vandenyną turėdamas aiškiai kapitalistinę viziją.
Žemės ūkio kryptimi besivystančią nuosavybę Bevirt įsigijo už savo pinigus, uždirbtus iš ankstesnių verslų — su skysčiais dirbančius robotus, naudojamus testuojant vaistus, sukūrusia Velocity11 ir mobilaus fotoaparato trikojo gamintoja GorillaPod — pastarajai priklausė ir karjeras, šalia kurio Bevirt atliko pirmuosius bandomuosius skrydžius. Įsigytoje teritorijoje darbuotojai gyveno mažuose kotedžuose, netoliese statėsi namus. Kol dar nebuvo ambicijos sukonstruoti orlaivį, teritorijoje buvo inkubuojami kiti startuoliai. Visi kartu dirbdavo tamsiame tvarte. Tam, kad turėtų ką valgyti, Bevirt įsteigė ekologinį ūkį, kuriame vištos dėjo kiaušinius ir bitės nešė medų.
Tokia aplinka suformavo šiltą ir artimą komandą – kai kurie Joby Aviation darbuotojai pradeda savo dieną kartu užsiimdami banglenčių sportu, o užbaigia vakarėliu, lauko krosnyje kepdami picas. Grupinius susitikimus lydi entuziastingi šūksniai. „Tai yra „duok penkis" ir apsikabinimų kultūra, kuria yra tikrai būdinga JoeBenui", – sako Jim Adler, vykdomasis Toyota AI Ventures direktorius, 2017 metais įtikinęs savo kolegas investuoti į Joby. „Jis labai energingas ir ta energija yra užkrečiama."
Joby dalyvauja Uber oro pavežimų planavime. Didžiąją Bevirto verslo modelio dalį sudaro pavežimo, kitaip žinomo kaip ride-sharing, tinklo įkūrimas; būtent šis tinklas ir padėjo pritraukti investuotojų. „Jei tai būtų tik transporto priemonė be jokios paslaugos – tai nebūtų paskatinę manęs investuoti", – sako Adler.
Tačiau norint sukurti reikalingas nusileidimo aikšteles, rezervuoti programinę įrangą ir kitą infrastruktūrą, investuotojams reikės daug daugiau pinigų ir kantrybės. Joby neplanuoja leisti savo orlaiviais prekiauti kitiems potencialiems prekeiviams, tokiu būdu ir toliau atidėliodami dieną, kai investuotojai galės susigrąžinti savo milijardus, kurie, labai tikėtina, turės būti proporcingai didinami.
Joby penkiavietis dizainas, kaip pavežimo paslauga, turi daugiau potencialo palyginus su Vokietijos kompanijos Volocopter ir Kinijos EHang projektuojamais mažesniais, mechaniškai paprastesniais dviviečiais multikopteriais. Joby dydžio trūkumas: svoris. Didžiąją dalį šio svorio sudaro baterijos ir, kaip rodo Carnegie Mellon baterijų eksperto Venkat Viswanathan atlikta Forbes pateiktų orlaivių specifikacijų analizė, nėra aišku, ar jos turės parako atlikti savo darbą.
Viswanathano komandos skaičiavimais, tam, kad 2177,24 kilogramus sveriantis orlaivis pasiektų 150 mylių nuotolį (kurį, Joby teigimu, jis yra pajėgus pasiekti, nors to dar ir nėra padaręs bandymų metu) ir išlaikytų FAA reikalaujamus rezervus, jam reikalinga 997,9 kg sverianti baterija. Atmetus penkiems keleiviams skirtus 453,59 kilogramus, lėktuvo korpusui, sėdynėms ir aviacijos technikai lieka 725,75 kilogramai — beveik 33% bendros masės. Tai yra 35% mažiau nei bet kuriame sertifikuotos gamybos lėktuve. Rezultatas: arba Joby pastatė precedento neturintį lengvą ir efektyvų lėktuvo korpusą (kaip tikina Bevirt), arba jo nuotolis iš tiesų bus mažesnis, nei tikimasi. Dar vienas dalykas, keliantis susirūpinimą: norint gauti FAA pritarimą, gali prireikti saugos pakeitimų, dėl kurių orlaivis taptų dar sunkesnis.
„Tai, ką mes darome, yra beprotiškai sunkus įsipareigojimas", – sako Bevirt. – „Tai ne tik techninis orlaivių gamybos iššūkis. Tai pakeis mūsų judėjimą Žemėje.”