Logistikos ramstis
Sekant Sueco kanale įstrigusio konteinerinio laivo Ever Given negandas ir skaitant žinias apie šį trumpam pasaulio ekonomiką sukrėtusį įvykį, dauguma tikriausiai pirmiausiai susimąstė apie tai, kokią didelę reikšmę mūsų laikais turi laivų pervežimas, ir tai, kokį vaidmenį šiuose procesuose turi logistikos ramstis – jūriniai konteineriai.
Tiek dėl įvykio Sueco kanale, tiek dėl globalios pandemijos jūriniai gabenimo konteineriai šiuo metu - deficitas, o jų pripildymo ir kokybės sprendimų tobulinimas tampa vis reikmingesni. Prie jūrinių konteinerių pripildymo sprendimų tobulinimo prisideda ir SmartTeh, įmonė iš Latvijos.
Turbūt skaitydami šį tekstą jūs gurkšnojate kavą, o gal ką tik dirstelėjote į savo išmanųjį telefoną norėdami patikrinti, ar ką tik gautas skambutis ar žinutė yra pakankamai svarbi, kad galėtumėte atsiplėšti nuo žurnalo ir sutelkti savo dėmesį į darbo reikalus kompiuteryje. Greičiausiai tiek jūsų telefonas, tiek kava, o taip pat didžioji dalis jus supančių daiktų kažkada kitoje šalyje buvo pakrautos į didelį konteinerį. Vėliau pastarasis buvo įkeltas į milžinišką laivą ir įveikė tūkstančius jūrmylių, kad ši prekė galėtų būti atgabenta į jums artimiausią parduotuvę.
Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (OECD) yra apskaičiavusi, kad 90% pasaulio prekių transportuojamos laivais, o 60% iš šių 90%, t.y. 14 trilijonų JAV dolerių (2019 m.) vertės prekės gabenamos būtent jūriniuose konteineriuose. Kitais žodžiais tariant, be standartinio jūrinio konteinerio tarptautinis prekių gabenimo tinklas neegzistuotų. OECD prognozuoja, kad iki 2050 metų jūra gabenamų prekių apimtys patrigubės, tuo pačiu padidės ir konteinerių krovos apimtys. Konteinerių krovos segmentas yra sparčiausiai augantis krovinių segmentas Latvijoje. Jų apimtys pastaruosius dešimt metų padvigubėjo: per metus jos išaugo po 10%, taip pasiekdamos 450 tūkstančių 20 pėdų vieneto ekvivalento (TEU) žymą. Rygos laisvasis uostas užtikrina 99% Latvijos bendros uostų krovinių apyvartos. 2019-2028 metų uosto plėtros programoje rašoma, kad konteinerių apimtys Rygos laisvojo uosto areale, aprėpiančiame 282 milijonus gyventojų su 2,5 trilijonais dolerių bendro vidaus produkto, 2028 metais padidės nuo 7,5 milijonų TEU iki 15 milijonų. Tiesa, Rygos laisvojo uosto rinkos dalis konteinerių krovų sektoriuje 2037 metais sumažės nuo 6% iki 4%. Tačiau absoliučiais skaičiais vertinant, TEU apyvarta iki to laiko turėtų išaugti iki milijono. Vis dėlto tarptautinė prekių gabenimo sistema šiuo metu išgyvena krizę. Spartus Covid-19 plitimas ir su tuo susiję įvykiai lėmė jūrinių konteinerių deficitą.
„Šią situaciją galima vadinti globalia, nes konteinerių trūkumas vienoje šios grandinės grandyje lemia jų trūkumą ir kitose. Tai turi reikšmingą poveikį visai tarptautinei prekybai. Be to, nepakankamas konteinerių skaičius atitinkamose logistikos grandyse taip pat padarė didelę įtaką išlaidoms”, – pasakoja logistinių paslaugas teikiančios įmonės Ursus Forvarding valdybos narys Edgars Lacis.
Pavasarį jūrų transporto išlaidos išaugo bent triskart – nuo maždaug 2 tūkstančių dolerių iki 6-10 tūkstančių už kiekvieną jūrinį konteinerį. Pastarųjų trūkumas padidina ir naujų konteinerių kainas, kadangi gamintojai, turint omenyje didelę paklausą, gali pridėti pasiūlymą reikalaudami didesnių atlyginimų ir padidindami kainas. Pavyzdžiui, šioje rinkoje dominuojantys Kinijos gamintojai už naują jūrinį konteinerį dabar prašo 2500 dolerių – 56% daugiau nei pernai. Per pastaruosius šešis mėnesius maždaug 50% išaugo ir konteinerių nuomos kaina.
Ši krizė atsirado dėl pandemijos. Daugumoje uostų sumažėjo darbuotojų skaičius, darbai yra atliekami daug lėčiau ir mažesnėmis apimtimis, o tai lemia laivų vėlavimą. Sumažėjo ir operatyvinių laivų skaičius. Sulėtėjus tarptautinei prekybai, dauguma laivų priduoti remontui, priežiūrai ar net buvo utilizuoti. Daug reisų buvo sustabdyti dėl Covid-19 atvejų. Pasikeitė tiek prekių srautai, tiek vartotojų įpročiai – pastarieji dar dabar patiria permainas. Šių pokyčių numatyti nėra įmanoma, kadangi iš pradžių paklausa sumažėjo, o šiuo metu ji ir vėl auga. Tai padidino gabenimo išlaidas.
Jūrų kontenerių trūkumo krizė verslo šakas paveikė įvairiai. Beveik jokios įtakos nepatyrė tokių vertingų prekių kaip mechanikos inžinerijos gaminių, elektronikos ir kompiuterinės technikos gabenimas. Kitų prekių kategorijų tiekimas, pavyzdžiui, Azijos tekstilės gaminių, dėl išaugusių išlaidų patyrė sunkesnes pasekmes. Dėl staigaus krovinių gabenimo tarifų pabrangimo teko uždaryti daug tekstilės gamyklų.
Tokiomis aplinkybėmis vis didesnę reikšmę įgyja uostų ar su jais susijusių verslų gebėjimas pasiūlyti kiek įmanoma greitesnius, pigesnius ir efektyvesnius krovinių apyvartos sprendimus. Rygos uoste dirbančios įmonės savo turimus privalumus prieš konkurentus stiprina unikaliomis krovimo technologijomis ir įranga, įmonės SmarTeh suprojektuojama ir pagaminama pačioje Latvijoje.
SmarTeh įranga naudojasi, pavyzdžiui, tokios įmonės kaip Jaunzeltinii, KS Terminal ir WT Terminal, o vienas didžiausių pastarojo meto projektų – įspūdingo birių krovinių konvejerio linija B port terminale – jau finišo tiesiojoje. Šią įrangą pripažino ir jos kokybę įvertino ir pasaulinio lygio įmonės iš Vokietijos, Turkijos, Čekijos, Didžiosios Britanijos ir kitų šalių.
„Naujoji technologija yra eilinis žingsnis didesnio terminalo efektyvumo link. Rezultate tai leidžia klientams pasiūlyti pigesnes ir kokybiškesnes paslaugas. Mūsų viena įranga atstoja maždaug penkių krautuvų darbą. Dabar konteinerizacijos procesui reikia mažesnės teritorijos, o medieną galima krauti į aukštesnes rietuves, tuo pačiu terminale galima susitvarkyti su didesnėmis krovinių apimtimis”, – įvertina naujosios SmartTeh įrangos privalumus įmonės Jaunzeltinni valdybos pirmininkas Artūrs Veispals. „Be to, tokios įrangos nėra niekur kitur pasaulyje. Ji išrasta, suprojektuota pas mus, čia ji ir įdiegta. Apie naujosios technologijos eksporto potencialą liudija tai, kad mūsų partneriai ir konkurentai iš kitų šalių susidomėjo šia įranga dar prieš mums ją įrengiant”.
Medieną Jaunzeltini įmonei suprojektuota įranga pirmiausiai krauna į ypatingą, vonią primenančią ir konteinerio gabaritus atitinkančią platformą, kurios turinys vėliau lengvai pakraunamas į konteinerį. Be to, šį darbą atlieka vienas žmogus.
Kita SmartTeh įranga suprojektuota taip, kad birių krovinių konteinerį būtų galima pripildyti tinkamai išnaudojant visą jo talpą. Tam hidraulinė įranga konteinerį pakreipia vertikaliai. Tokioje padėtyje jį galima priberti nors iki kraštų. Tai padarius, konteinerį galima uždaryti, sugrąžinti į horizontalią padėtį ir pakrauti į laivą ar užkelti ant krovininės mašinos platformos.
Sukurtas sprendimas ir horizontaliam konteinerių užpildymui: pirmiausiai krovinys užkeliamas ant ypatingos platformos ir tik tada pakraunamas į konteinerį. SmartTeh valdybos narys Martinš Nikis paaiškina – platforma užtikrina, kad persiunčiamas krovinys į konteinerį pakraunamas maksimaliai apsaugotas. Šakiniai krautuvai, kurie paprastai yra naudojami konteinerių pakrovimui, gali sugadinti krovinio apatinio sluoksnio įpakavimą ar net patį krovinį. Klientai, ypač japonai, esą labai reiklūs viskam, kas susiję su gautos prekės ir jos įpakavimo kokybe. Tokią įrangą savo gamykloms Vokietijoje, Turkijoje ir Čekijoje įsigijo elektroenergijos ir automatikos lyderė pasaulyje ABB. SmartTeh gamina ir įrangą, kuri taip pat saugiai iškrauna konteinerius.
Vis dėlto vietinės ir tarptautinės rinkos užkariavimui vien žemesnės kainos neužtenka. Todėl SmartTeh plėtrai neįkainojamą reikšmę turi Rygos laisvajame uoste dirbančios įmonės.
Vienoje iš jų buvo įrengta ir pirmoji įmonės įranga – konteinerių horizontalaus pakrovimo sistema. Netrukus dar vienai uosto įmonei parduota ir antroji įranga. Be to, vietinėms įmonėms gamintojas pasiūlo žemesnę kainą, kadangi jos padeda pritraukti ir kitų komersantų dėmesį. „Jei klientai nemato mūsų portfolio, mes negauname užsakymų”, – sako kitas SmarTeh valdybos narys Janis Grava.
Žemesnė kaina vietinėms įmonėms pasiūloma ir todėl, kad bendradarbiaujant su SmartTeh savo įrangose jos gali identifikuoti trūkumus ir greičiau įdiegti patobulinimus.
„Visų pirma mes pagaminame įrangą, tada klientas ją įvertina ir pasidalina savo vertinimu su mumis”, – sako Janis Grava. Martinš Nikis jį papildo: „Kad galėtume eiti į priekį ar neatsiliktume nuo tendencijų, turime turėti eksperimentinę bazę. Mes dar nesame pasiekę tokio lygio, kur galėtume sau leisti eksperimentinį prototipą, kurį galėtume laužyti ar ant kurio galėtume išbandyti įvairius įpakavimo variantus. Tai yra vienas mūsų tikslų, nes tai padėtų darbui su užsakymais iš užsienio. Dėl to Latviją mes išnaudojame kaip bandymų poligoną, kuris gali padėti mums pasiekti sekantį lygį ir pasiūlyti kokybišką produktą eksportui. Kol kas eksperimentuojame kartu su vietiniais žaidėjais ir atsilyginame jiems savo kainų politika.”
Draugai Martinš Nikis ir Janis Grava SmartTeh įkūrė 2015 metais. „Visų pirma, mes nebuvome draugai, mes tapome partneriais", – sako Martinš Nikis. Į paprieštaravimą, kad draugams įprastai nepatariama pradėti bendros įmonės, mat kasdienės problemos gali sugadinti draugystę, jis atsako taip: „Visi verslininkai anksčiau ar vėliau pereina tą procesą – kai kas lieka su drabužių skuteliais, kai kas su stipresne draugyste. Pirmieji įmonės žingsniai, žinoma, nebuvo lengvi, pirmą įrangą gaminome metus. Tačiau SmartTeh savo pirmus egzistavimo metus pabaigė nors ir su nedideliu, bet vis dėlto pelnu – 6,8 tūkstančiais eurų.”
Įrangos gamintojo įkūrėjai daug laiko skyrė tam, kad aplankytų savo potencialius klientus ir papasakotų apie savo milžiniškas galimybes ir užmojus, net jei jie visi ne visai atitiko tikrovės. Martinš Nikis tokį požiūrį apibūdina anglišku aforizmu fake it till you make it, t.y., mintimi, kad net imituojant kompetenciją, patikimumą ir optimizmą, žmogus vis dėlto gali pasiekti savo norimų tikslų. Įmonė yra pagaminusi 40 skirtingų įrangų. Galbūt tai nėra daug, tačiau SmartTeh auga ir plečia savo klientų ratą ir geografiją. Man rašant šį straipsnį, viena įranga buvo jau pakeliui į Australiją.
Apie pozityvų įmonės plėtros vektorių liudija ir duomenys apie jos finansus: 2019 metus SmartTeh pabaigė turėdami 200 tūkstančių eurų pelną. „Šiuo metu daug investuojame į IT sprendimus, kad mūsų klientai galėtų numatyti kokias nors problemas, kada prireiks serviso. Dedame įvairius jutiklius, kad galėtume informuoti klientą apie būtiną apžiūrą. Viskas tam, kad išvengtume prastovų. Jei laivas jau atplaukė, klientas turi jį pakrauti, tai jis mažiausiai norėtų, kad įrangoje koks penkis eurus kainuojantis niekas sulūžtų. O prastova kainuoja tūkstančius", – sako Janis Grava. Martinš Nikis priduria: „Reikia ieškoti optimizacijos galimybių. Užsisėdėti ant laurų – pavojinga.”