Kaip Copart uždirba milijardus dolerių iš metalo laužo

• Vieša nuotrauka

Už geležinkelio bėgių ir autoservisų, rytiniame Longailando salos rajone (tikrai ne Hamptonuose) plytinčioje 39 arų aikštelėje, itin suorganizuotame gelbėjimo kieme manevruoja krautuvai. Jie judina viską: nuo surūdijusių pikapų iki beveik naujo Lotus automobilio. Tai ne šiaip sau metalo laužas. Viskas koordinuojama elektroniniu būdu: krautuvų vairuotojai vadovaujasi itin detaliu planšetėje nurodytu tvarkaraščiu. Tam, kad mašina galėtų būti identifikuota skaitmeniniu būdu, inventorizuota ir perkelta į atitinkamą vietą prekybos plote, ant kiekvienos mašinos priekinio stiklo – ar tai būtų lengvai įdaužta BMW, ar nepataisomai suknežinta Toyota – nurodomas individualus skaitinis kodas. Priešais esančiame vienaaukščiame apleistame pastate renkasi klientai, laukiantys, kada galės nuskenuoti QR kodą iš savo telefonų ir atsiimti savo internetu įsigytą pažeistą mašiną.

Tokia sklandi rutina atsispindi 243 Copart priklausančiose metalo laužo aikštelėse visoje JAV ir visame pasaulyje. Viešojo kapitalo bendrovė iš Dalaso užima dominuojančias pozicijas rinkoje remontuodama ir perpardavinėdama automobilius, kurie yra pakankamai pažeisti, kad automobilių draudėjų būtų nurašyti kaip beviltiški atvejai, ir patenkinamos būklės išmestas mašinas. Nors Copart daugiausiai uždirba iš draudimo kompanijų, pelno gaunama taip pat ir iš automobilių nuomos įmonių, automobilių atstovybių ir savo automobilių norinčių atsikratyti asmenų. Vėliau šie automobiliai keliauja į aukcioną internete. Ten jų laukia ardytojai, norintys įsigyti detalių, ir pirkėjai, norintys šias mašinas susitaisyti ir naudoti – ypač tokių daug iš rinkų iš už Atlanto, kur automobilių saugos įstatymai ne tokie griežti.

„Mes ėmėmės palyginti paprasto verslo, kur mašinos paprastai būdavo pardavinėjamos žodiniuose aukcionuose, ir pavertėme šį verslą į tokį, kuris darydamas viską 100 proc. internetu, aukcionuose gauna 100 mlrd. dolerių per metus“, – sako 51-erių Copart generalinis direktorius Aaron'as Jay Adair'as (su juo ir jo 73-ejų uošviu Willis'u J. Johnson'u kalbėjomės per Zoom). „Niekam nereikia atvykti į mūsų aikštelę, – prideda W. Johnson'as. – Kai mes dalyvaujame aukcione internetu, tegu nors Floridą krečia tornadas – mes vis tiek pardavinėsime mašinas.“

Tai – pelningas verslas: 2020 m. liepą pasibaigusiais finansiniais metais Copart uždirbo 700 mln. dolerių grynųjų pajamų už 2,2 mlrd. dolerių vertės pardavimus ir, nepaisant pandemijos, palyginti su praėjusiais metais, kompanija padidino savo pelną 18 proc. Dėl nuo 2019 m. sausio beveik 150 proc. išaugusių Copart akcijų, tiek A. Adair'as, tiek W. Johnson'as tapo milijardieriais. Forbes skaičiavimais, W. Johnson'ui priklauso 6 proc. Copart akcijų, kurių vertė – 1,8 mlrd. dolerių; A. Adair'ui priklauso 4 proc. – tai sudaro didžiąją dalį jo 1,1 mlrd. dolerių vertės turto.

Priešingai nei galėtų atrodyti, pažangiausios technologijos, sukurtos taip, kad būtų išvengta kuo daugiau avarijų, nėra bloga žinia metalo laužams. Žinoma, prie bamperio tvirtinami LiDAR jutikliai ir autopiloto įranga gali būti mažesnio avarijų skaičiaus priežastimi, tačiau visureigiai, kurie, jei jau taip nutinka, vis dėlto yra sutaranuojami avarijų metu, išlieka kur kas geresnės formos, todėl juos lengviau perparduoti naujiems pirkėjams. Kadangi įvairiausias aukščiausiųjų technologijų įrangas naujesniuose automobiliuose taisyti yra brangiau (ar neįmanoma) net ir po minimalių pažeidimų, draudimo kompanijos vis dažniau atsisako suteikti draudimą, net jei tai būtų ir nedidelis sparno įlenkimas, kuris prieš dešimtmetį būtų buvęs lengvai pataisytas.

„Jei susidūrėte su kita mašina priekine dalimi ir savo mašinoje turite automatinio vairavimo sistemą, tai vien jau to bamperio su davikliais remontas penkis ar šešis kartus padidins kainą, – sako Gary's Prestopino, Čikagos investicinio banko Barrington Research analitikas. – Tuose automobiliuose dabar tiek daug technologijų, kad kainos tik kyla.“

Copart pradžia siekia 1982 metus, kai W. Johnson'as įsigijo smulkios automobilių aukcionų įmonės kontrolinį akcijų paketą Valjeche, Kalifornijoje. Kaip gimęs 1947 metais Klintone, Oklahomoje, praėjus šešiems mėnesiams po vidurinės baigimo, jis buvo pašauktas į Vietnamo karą. Ten buvo sužeistas kovoje. Būdamas dvidešimties metų grįžo į JAV. Trumpai padirbėjęs Safeway maisto parduotuvėje Spokane, Vašingtono valstijoje, grįžo į Kaliforniją, kur dirbo tėvui priklausiusiame metalo laužo aikštelėje, kol neįsigijo savojo Sakramento priemiesčiuose. Su savo žmona ir trimis vaikais W. Johnson'as gyveno aikštelėje, gyvenamojoje automobilio priekaboje. Ateinančius keletą metų jis praleido ardydamas lengvuosius automobilius ir sunkvežimius. 1982 m. nusipirko automobilių aukcionų aikštelę Valjeche, 48 kilometrus į šiaurės rytus nuo San Francisko nutolusiame užmiestyje. Tada jis pradėjo supirkinėti dar daugiau aikštelių šiaurinėje Kalifornijoje. A. Adair'ą, tuo metu devyniolikmetį, 1989-aisiais užsiaugino vadybininko pareigoms.

1991-aisiais, perskaitęs, kad didžiausia konkurentė (tokia išlikusi iki šių dienų) Insurance Auto Actions (IAA) planavo siūlyti ir parduoti savo vertybinius popierius plačiajai visuomenei, W. Johnson'as nusprendė taip pat išplatinti savo sparčiai augančios kompanijos akcijas. Copart pirminis viešas siūlymas IPO įvyko po trejų metų. W. Johnson'as gausiai investavo, siekdamas įsigyti daugiau aikštelių visoje Amerikoje.

Kito proveržio sulaukta 1998 m., kai A. Adair'as, tuo metu Copart prezidentas, padarė revoliuciją automobilių gelbėjimo industrijoje ir, praėjus vos dvejiems metams po to, kai kompanija sukūrė savo pirmąjį tinklalapį, pradėjo rengti automobilių aukcionus internete.

„Pirkdamas automobilį, tu negalėdavai matyti jo nuotraukų. Mes pirmieji tai padarėme, – sako A. Adair'as. – Pamenu, kaip manęs klausė: „kokio masto galėtų būti internetinis aukcionas?“ Aš atsakiau: „Manau, kad jis galėtų būti 10 proc. mūsų apimties.“ Ir iki 2003 metų tai tapo 100 proc. mūsų apimties.“

Tais pačiais metais A. Adair'as ir W. Johnson'as padėjo galutinį tašką aukcionams kontaktiniu būdu ir atvėrė Copart aikšteles pirkėjams iš viso pasaulio. Po septynerių metų, 2010 m., W. Johnson'as atsistatydino iš generalinio direktoriaus pareigų, perduodamas šias savo žentui, atvedusiam Copart į Braziliją, Europą ir Vidurio Rytus.

Pasak Baird analitiko Craig'o Kennison'o, toks internacionalumas kartu su technologiniu pranašumu yra tai, kas sektoriuje, kuriame veikia virtuali duopolija, atskiria šią kompaniją nuo IAA. Stebėtina, tačiau IAA nesiryžo imtis aukcionų internetu idėjos iki pat 2015 metų, 12 metų vėliau nei Copart.

„Persikeldami į internetą, Copart galėjo atrasti masę tokiomis mašinomis susidomėjusių pirkėjų, – sako C. Kennison'as. – O dabar viskas pasauliniu lygiu ir jie turi pirkėjų visame pasaulyje.“

A. Adair'as mėgsta vadinti Copart „recesijai atsparia“ ar „pandemijai atsparia“. Po finansinio kracho 2008 metais, potencialiems pirkėjams sumažinus išlaidas, naudot.