Amerikietiška saulė
Iš saulės energijos Dean Solon susikrovė kelių milijardų JAV dolerių turtą. Nors jo kompanijos gaminama įranga Kinijoje pagaminama žymiai pigiau, verslininko paslaptis – aukštesnė kokybė už aukštesnę kainą.
Deano Solono įkurtame 100 000 kvadratinių pėdų (maždaug 9290 kvadratinių metrų) fabrike S hoals Technologies, esančiame Portlende, Teksase, paprastumo siekis prasideda jau nuo Sesame Street įkvėptų spalvotų darbuotojų marškinių. Įmonėje visi darbuotojai rengiasi tam tikra spalva; kiekviena spalva reiškia vis kitokias pareigas. „SunPower logotipas buvo geltonas, taigi šie rengiasi kaip Big Bird. Pirmoji saulės baterija buvo raudona – šie bus Elmo”, – sako jis. Tie, kurie rengia užsakymą stambiam saulės energijos rangovui Blattner Energy, apsirengę Cookie Monster mėlyna. „Na, o tada turime violetinį Count. Jis visada skaičiuoja. Taip rengiasi dirbantieji su kokybės kontrole.”
Jokiai profsąjungai nepriklausantys Shoal darbuotojai keturiuose fabrikuose Tenesyje ir Alabamoje gamina saulės energijos įrangos vidurius – galima sakyti, viską, ko jums prireiks, apart spindinčių fotovoltinių skydelių ir keitiklių (inver terių), reikalingų energijos tiekimui į tinklą. Jie gamina kabelius, apsaugos nuo viršįtampių įtaisus, išorinius saugiklius – visus tuos neseksualius dalykus, kurių gamybą, daugelio įsitikinimu, jau seniai perėmusi Kinija.
D auguma Solon o konkurentų yra tokios Kinijos kompanijos kaip GCL System Integration i r Wuxi Sun King. Kinijoje pagamintos sudedamosios dalys yra pigesnės nei tos, kurias gamina Shoal, tačiau Solon turi privalumą: jo kompanijos produktai vertinami kaip saugesni, patikimesni ir lengviau įrengiami. Dėl to kompanijos yra linkusios su mokėti nuo 5 iki 10 procentų daugiau, tikėdamos, kad šį skirtumą kompensuos mažesnės jų darbo ir išlaikymo išlaidos. Praėjusiais metais ši priemoka 176 milijonų JAV dolerių pajamas padidino 34 milijonais. Po sausio mėnesio IPO, dėka savo turimo 40% akcijų paketo ir pajamų (atskaičiavus mokesčius), gautų iš ankstesnių akcijų pardavimų, 57-erių Solon turtas yra vertinamas daugmaž 2,2 milijardais JAV dolerių.
Kad ta priemoka už „pagaminta Amerikoje” išliktų kuo mažesnė, Solon stengiasi, kad gamybinis procesas vyktų kuo sklandžiau. Kiekvienos mašinos priekyje pritvirtintuose ekranuose darbuotojams rodoma, kaip turėtų būti atlikta kiekviena užduotis: nuo laidų karpymo iki kabelių mazgų užbaigimo. Visas šis ciklas trunka ne paprasto žmogaus valandas, o sekundes. „Čia kaip Pavlovo šuo”, – sako Solon. – „Darbuotojai yra apmokomi, kaip ištaisyti savo klaidas. Kai virš jų punkto pakabinta lemput ė pradeda mirksėti, reiškia, kad jie atsilieka ir turi 15 minučių problemos sprendimui surasti. Jei nepavyksta, lemput ė pradeda mirksėti greičiau ir iškviečiamas „palaikymas” . Jie žino, kad dėl savo klaidų nereikia jaudintis. Jei šio proceso metu įvyksta klaida, tai – mūsų problema. Tai reiškia, kad mes nepadarėme pakankamai, kad darbuotojas išvengtų klaidų” .
Gamyklos vadovai sėdi ant gamyklos grindų pastatytos antresolinės platformos, kurį Solon vadina pasididžiavimo ola - tarsi aliuzija į animacinį filmuką Liūtas Karalius. Įmonės vadovai retai kada įsitraukia į procesus, kadangi, prireikus pagalbos, komandos padeda viena kitai: jei vienas žmogus užtrunka per ilgai, kitai komandai gali pritrūkti detalių. „Kam ant jų rėkti? Tegul mėgaujasi savo pergalėmis” , – sako Solon. – „Man visai nereikia darbuotojų gręžti tam, kad darbas vyktų greičiau ir laimėtume papildomas 10 sekundžių. Kol žalia šviesa dega, tol pinigai kapsi”
Dešimtmečius Solon su šeima puoselėjo tradiciją apsilankyti Disnėjaus pasaulyje du kartus per metus. Solon jautėsi įkvėptas tobulumo, sukurto parke. „Iš pirmo žvilgsnio viskas ramu, linksma ir giedra, bet už to slypi šimtai žmonių, prižiūrinčių, kad parko skleidžiama magija būtų tokia, kokios reikia." Vis dėlto paskutinįkart į Orlandą jis vyko ne dėl Disnėjaus, o dėl Origis Services priklausančios saulės energijos jėgainės. Saulėtomis dienomis ši 270 akrus (2,7 hektarus) užimanti įranga pagamina 60 megavatų. Tai ketvirtadalis Disnėjaus magiškos karalystės parkui reikiamos energijos. Origis Services vykdantysis direktorius Michael Eyman teigia, kad Shoal produktai „ne visada patys pigiausi, bet visada patys geriausi” . Origis išmėgino ir konkurentų įrangą, tačiau „visos be išimties nustojo veikti dar nepasibaigus garantiniam laikotarpiui” .
Shoal savaiminio įdiegimo principu veikiančiai techninei įrangai ne reikalinga komanda brangių elektrikų, kurie kirptų laidus ir užspaudinėtų milijonus jungčių ranka. „Savo klientų kiemo savo bandymų aikštele neverčiame.” – sako Solon, parodydamas sieną, už kurios penkios testavimo patalpos ir šaldytuvo dydžio dėžes, kuriose sukurti prototipai turi išbūti 40 dienų ir naktų. Per šį laiką jie susiduria ir su karščiu, ir šalčiu, ir 100% santykinės drėgmės.
Solon yra pripažintas išradėjas, kuriam priklauso 30 išduotų (ir dar neišduotų) patentų. Lygiai tiek pat jis turi ir džinsinių šortų ir juodų marškinėlių su aukšta apykakle - pastarieji tapo tarsi savotiška Solon uniforma. Solon didžiuojasi, kad nėra buhalterijos žiurkė ir visiškai nesirūpina SEC (Jungtinių Amerikos Valstijų vertybinių popierių ir biržos komisija) formų pildymu. Dėl šios priežasties generalinio direktoriaus pareigas jis perdavė vyriausiam technikos direktoriui Jason ui Whitaker iui.
Solon vis dar priklauso direktorių tarybai. Jis rūpinasi naujais produktais. Shoal pirmininkas Brad Forth, taip pat vyresnysis Oaktree Capital patarėjas, 2017 m. nusipirkęs daugiau nei pusę kompanijos iš Solon o , paskutiniame IPO išsigrynino du milijardus JAV dolerių. Galbūt dabar, kai kompanijos akcijos platinamos viešai, atsirado stimulas, paaukojus kai kuriuos tvirtus Solon o įsitikinimus, pasididinti esamą pelno maržą?„Mes niekada ir dėl nieko neaukosime savo kokybės ar patikimumo”, – sako 41-erių Whitaker. – „Ji yra svarbi mūsų gamybinio proceso sudedamoji dalis.”
Solono „karjera" prasidėjo, kai jam buvo aštuoneri. Reikėdavo nešioti tėčio įrankių dėžę: tėtis buvo oro kondicionierių ir šaldytuvų meistras, taip pat dėstė profesinėje mokykloje Garyje, Indianoje. Mažasis Dean mėgdavo viską – nuo žoliapjovių iki V8 variklių (kartais be kelių detalių) – išardyti, pasižiūrėti, kaip veikia ir tada vėl sudėti. Šešiolikos jau turėjo savo sunkvežimį ir klientus. Studijavo inžineriją Purdžiujo universitete, tačiau studijas metė. Paliko praktiką po to, kai įmonė, kurioje dirbo - Inland Steel - atsisakė pripažinti jo teises į paties išplėtotas inovacijas. IX deš. pabaigoje jis dirbo inžinieriumi ir pardavinėjo automobilių detales General Electric ir Bosch valdomai įmonei. Jis savanoriškai n usprendė sumažinti komisinius mokesčius, taip siekdamas privilioti klientus sugrįžti vėl ir vėl, o tada pasitraukė ir iš šio darbo. Pelnė viršininkų antipatijas už tai, kad net ir sumažinęs komisinius uždirbo daugiau už juos.
2003 metais sulaukė skambučio iš First Solar. Kompanijai reikėjo tam tikrų saulės baterijų veikimui reikalingų laidų ir sujungimo dėžučių. Netrukus Cypress Semiconductor užsiprašė tokių pat detalių savo saulės jėgaines gaminančiai įmonei. „Visą gyvenimą buvau technikos žmogus. Maniau, kad prieš išeidamas į pensiją, gaminsiu automobilių detales.” Tačiau nutiko taip, kad būtent Solomon ir buvo tas, kuris pademonstravo tikrą gamintojo perfekcionizmą saulės energijos srityje dirbantiems inžinerijos guru ir ją išmanantiems teoretikams, sukusiems galvas, kaip efektyviai padidinti savo pasiūlą. „O aš tik ir žinojau, kaip ją pagaminti - ir dideliais kiekiais .”
Saulės energijos revoliucija dar tik prasidėjo. 2020 m. saulė jėgainių pagamintos energijos kiekis išaugo 25% – iki 130 gigavatvalandžių. Tuo tarpu atsinaujinančių energijos šaltinių (neskaitant hidroelektrinių) vis dar sudaro tik 12,5% visos šalyje tiekiamos energijos. Be aukštos kokybės, vietiniams rinkos žaidėjams veriasi ir dar vienas galimybių langas: 2019 metų pabaigoje, Kinijos Huawei uždarė JAV saulės energijos verslus po to, kai Kongresas paviešino savo nuogąstavimus, kad Huawei technika esą galinti būti naudojama ir kibernetinei atakai.
Solon yra procesą vertinantis žmogus, todėl jo pasišventimas žmogiškumo elementui savo versle yra tarsi gaivus oro gūsis. Galbūt animatronika ir yra smagu teminiame parke, bet tik ne Shoal gamyklose. „Šaunu, kad robotas gali dirbti 24 valandas per parą, bet robotas negrįžta namo pas šeimą, kurią vakare turės pavalgydinti” , – sako Solon. – „Aš galėčiau automatizuoti procesus ir viską šioje gamykloje atlikti robotų pagalba. Bet tada aš būčiau paprasčiausias šūdžius'"