Tropikai bioreaktoriuje
Inžinierinis išsilavinimas, entuziazmas ir ryžtingumas leidžia ne tik puoselėti, bet ir įgyvendinti plataus masto idėjas. Tai patvirtina jauna įmonė iš Latvijos SpirulinaNord, kuri į Šiaurės šalių rinką įneš mikrodumblius iš tropikų – spirulinas. Tai padaryti leis pačių suprojektuoti ir įrengti bioreaktoriai.
Dekretas – laikas, kai būnama kartu su vaiku, skaitoma ir persikvalifikuojama – taip sako SpirulinaNord verslo plėtros vadovė Agnese Stunda-Zujeva. Būdama akademikė, ji užsiėmė implantų medžiagų kūrimu, savo disertaciją taip pat rašė šia tema. Tačiau implantų medžiagų kūrimas yra labai ilgas ir lėtas procesas. Noras pasukti į greitesnių tyrimų lauką nuvedė ją pas biotechnologę Kristīnę Veģerę. Iki tol abi mokslininkės jau kurį laiką dirbo Rygos Technikos Universitete (RTU), tačiau ties skirtingais projektais.
Viskas prasidėjo 2017 metų vasarą, Agnesės motinystės atostogų metu. Kristīnės susidomėjimas mikrodumbliais padėjo mokslininkėms apsibrėžti dar tuo metu neaiškų planą – mikrodumblis spirulina yra ta kryptis, kuria reikėtų eiti. Žodis po žodžio, ir Agnese „įklimpo”.
Susipažinusi su akademiniais tyrimais, Agnese buvo nustebinta visų gerųjų spirulinos savybių. Šie dumbliai rekomenduojami tiek nuo geležies trūkumo – anemijos – kenčiantiems žmonėms, tiek tiems, kurių cholesterolio lygis yra per aukštas. Šį sąrašą būtų galima tęsti ir tęsti. „Spirulina išgelbės pasaulį”, – juokiasi Agnese. Kristīne pabrėžia, kad spirulina yra unikalus organizmas – jame aptinkami keli šimtai aktyviųjų medžiagų. „Joks kitas augalų karalystės produktas negali su ja lygintis.”
Išsiaiškinusi spirulino vertingąsias savybes, Agnese suprato, kad čia slypi prekyba ir galimybės. Mokslininkės užsiregistravo į verslo inkubatorių RTU IdeaLAB. Po inkubatoriuje praleisto pusmečio idėja apie spirulinos gamybą jau buvo išsikristalizavusi. Toliau kelias vedė į akceleratorių EIT Climate-KIC. Sulig įstojimu į akceletaroių buvo įsteigta SIA SpirulinaNord. Būtent iš EIT Climate-KIC spirulinos gamintojai gavo savo pirmuosius 15 000 eurų. Už šiuos pinigus buvo galima įrengti bioreaktorių, kuriame būtų galima auginti spiruliną.
Bendrai įvairoių dotacijų forma jauna įmonė pritraukė 39 000 eurų. Tai ir leido pasikviesti trečiąjį komandos narį – įmonės vadovą Kasparą Veģerį. Agnese pabrėžia – SpirulinaNord buvo būtinas žmogus iš verslo aplinkos.
Kadangi Latvijos sąlygomis spirulina neauga, jos sėkla užsakoma iš dumblių banko. Pirmasis bandymas vis dėlto buvo nesėkmingas – dumblis sušalo ir žuvo kelyje. „Apgaulinga ją užsisakyti tinkamomis oro sąlygomis”, – dabar pasijuokia Agnese.
Šiuo metu spirulina auginama trijuose bioreaktoriuose, kuriuose garantuojama mikrodumblių augimui būtina temperatūra, apšvietimas ir maistinės medžiagos. Pirmoji spirulinos partija – užauginta bioreaktoriuje, kuris yra RTU kabinete – į rinką pateko praėjusiųjų metų pabaigoje. Svarbu, kad spirulina būtų parduodama tik šviežia, todėl ji sušaldoma. Iki šiol Latvijoje ją galima buvo nusipirkti tik miltelių pavidalu.
Būtent prekiavimas šviežia spirulina yra jaunos įmonės know how. Džiovinta spirulina, ją valgant, turi ryškį kvapą ir skonį, kuris kai kuriems ne visai patinka, o šviežūs mikrodumbliai apskritai neturi nei skonio, nei kvapo. Pavyzdžiui, sumaišius šaldytą spiruliną su vandeniu, pastarasis tarps ryškiai žalias, tačiau nei skonis, nei kvapas nebus juntami.
Europoje spirulina auginama Prancūzijoje, Ispanijoje, Bulgarijoje ir Portugalijoje. Visur tai yra smulkūs gamintojai, kurie spiruliną įprastai sudžiovina, kadangi taip ji paprasčiausiai lengviau išsilaiko. Didžiausi spirolinos gamintojai yra JAV, Indijoje ir Kinijoje. Tiek didieji, tiek mažieji gamintojai spiruliną augina kūdrose ar kūdrose su šiltnamiais, todėl galima sakyti, kad latvių metodas – spirulinos auginimas bioreaktoriuje – yra unikalus.
Kūdrose spirulina auga iki šešių mėnesių per metus, tuo tarpu kūdrose su šiltnamiais – iki devynių mėnesių per metus. Reaktoriuje ji auga visus 12 mėnesių. Taip sezoniškumas nesukelia vietiniam verslui problemų – sezonine darbo jėga ar sezoninėmis pajamomis.
Kol kas SpirulinaNord savo produkciją parduoda privatiems asmenims. Šaldytą spiruliną galima nusipirkti kai kuriose Rygos parduotuvėse, ją taip pat galima įsigyti tiesiai iš įmonės. Viena kavinė Rygoje spiruliną prideda prie smučių. Nors prekyba pradėta tik pernai metų gruodžio viduryje, įmonė jau turi savo pastovius klientus, o eilėje stovi kiti susidomėjusieji, kurie dar tik laukia, kada galės įsigyti šviežios spirulinos.
Tačiau įmonės tikslas nėra pardavinėti ypatingąjį dublį privatiems asmenims, bet ir maisto prekių gamintojams. Spirulina jie galėtų pagerinti savo produkciją, pavyzdžiui, įdedant į šią šviežius pyragus ar pieno produktus. Tokiu būdu būtų pagerinta pagrindinio produkto maistinė vertė. „Mes esame inžinierės, mūsų tikslas yra vystyti šią inžinierinę dalį, o ne sugalvoti receuptus ir dirbti su įvairiais produktais”, – sako Agnese. Kristīne tuo tarpu daro prielaidą, kad galimai bus išsaugota ir privačių asmenų atšaka.
Viename bioreaktoriuje per savaitę užauga apytiksliai vienas kilogramas spirulinos. To yra per mažai, kad būtų galima kreiptis į maisto prekių gamintojus. Kristīne pasakoja, kad laboratorijos technologijos ir auginimo procesas dar yra vystomi. Ji tikisi, kad ant šio pagrindo jau vasaros pabaigoje įmonė savo produkcijos gamybą galės padidinti dešimt kartų. SpirulinaNord jau ieško naujų gamyklos patalpų, kur galėtų statyti bioreaktorius. Jų talpa būtų vienas kubas.
Be darbo ties gamyklos vystymu Agnese dirba ir projekte Post-Doc, kur atliekamas tyrimas, kurio tikslas yra išsiaiškinti, kaip su mažiau šviesai išnaudojamų vatų išgauti kokybiškesnę spirulinos biomasę.
Jauna įmonė SpirulinaNord tikrai nepasiliks tik Latvijos rinkoje – su unikalia žalia šviežia mase tikimasi susipažindinti ir Šiaurės šalis. Galų gale, Agnesės teigimu, spirulinos paklausa pasaulyje paauga dešimt procentų.