Ambicingasis globalios programėlės kūrėjas

Anda Asere

Labs of Latvia, specialiai Forbes

• Reklaminė nuotrauka

Įmonę 2015 metais įkūrė Nik'as Storonsky. Iš pradžių mobilia programėle buvo galima pervesti pinigus ir keisti valiutą, tačiau dabar siūlomų paslaugų skaičius pastebimai didesnis. Per mėnesį vartotojai atlieka daugiau nei 100 mln. operacijų. Revolut turi daugiau nei 13 mln. privačių klientų ir daugiau nei 500 tūkst. verslo klientų. Ši finansinių technologijų kompanija veikia apytiksliai 35 valstybėse, o programėlė dirba su daugiau nei 30 valiutų.

Pirmą kartą Revolut įkūrėją N. Storonskį aš sutikau 2018 metų TechChill konferencijoje. Tąkart prieš interviu PR specialistė mane perspėjo, kad jis nėra tipiškas naujos įmonės įkūrėjas, kuris nesustodamas pasakoja apie save. Paklausiusi šio patarimo, klausimų sąrašą papildžiau dar keliais klausimais. Prieš pat interviu sutikau ir apie technologijas rašantį blogerį Kristapą Skutelį iš kursors.lv, kuris tik ką kalbėjosi su Nik'u. Jis man rekomendavo tą patį – paruošti daugiau klausimų. Tai mane suintrigavo: naujų įmonių įkūrėjai neretai valandų valandas gali kalbėti apie savo įmonę, todėl per 30 minučių gali pavykti užduoti tik penkis klausimus – tais momentais, kai šis, įkvėpdamas oro, trumpam nutyla.

Nik'as nėra tokio tipo žmogus, o interviu su juo panašus į teniso žaidimą – klausimas, atsakymas, klausimas, atsakymas. Jis nekalba daugiau nei prašai, ir kartais susidaro įspūdis, kad jis patyliukais svarsto, ką praktiškesnio būtų galėjęs nuveikti vietoje šio interviu. Gruodžio pradžioje man pavyko susitarti dėl 40 minučių trukmės interviu iškart po Naujųjų metų. Per 36 minutes spėjome apkalbėti 42 klausimus.

– Kokios yra Jūsų didžiausios ambicijos ir vizijos Revolut ateičiai?

– Būtų labai gerai, jei mums pavyktų išvystyti veiklą beveik visose pasaulio šalyse, taip pat tapti didžiausia ar antra didžiausia finansinių technologijų įmone kiekvienoje šalyje, kurioje dirbame. Tai būtų puikus pasiekimas.

– Kiek laiko reikia tokiems planams įgyvendinti?

– Manau, per penkerius ar dešimtį metų mes galime pradėti veikti didžiojoje dalyje pasaulio valstybių ir kiekvienoje iš jų gauti stambią rinkos dalį.

– Žvilgtelėkime į Revolut pradžių pradžią! Žinau, kad esate daug apie tai pasakojęs, bet aš norėčiau tai išgirsti dar kartą. Kaip viskas prasidėjo?

– Revolut buvo sukurtas kaip visai paprastas įrankis valiutos keitimo problemai išspręsti. Tai buvo akivaizdi problema – kiekvienąkart kažkam lankantis užsienyje, dėl valiutos keitimo būdavo prarandama 3-10 proc. pinigų. Taip pat nutinka siunčiant pinigus į kitą valstybę – irgi prarandama 3-7 proc. Revolut buvo įkurta kaip sąskaita, leidžianti sutaupyti, atliekant šias konkrečias operacijas. Vėliau mes pridėjome kitus produktus, nes supratome, kad finansinių paslaugų sektoriuje problemų esama ne tik šiose dviejose srityse, bet ir daugelyje kitų.

– Dabar Revolut yra didelė kompanija. Koks būtų Jūsų patarimas norintiems tai pasiekti? Kaip Jums tai pavyko?

– Pati pradžia – varginanti. Tai yra kovojimas be perstojo, nes tu neturi nei resursų, nei klientų, nei finansavimo, nei darbuotojų. Galų gale, tu viską darai pats. Su laiku atsiranda nedidelė komanda ir – reikia tikėtis – finansavimas. Tačiau nuo to lengviau netampa, nes problemos – kito masto. Pradžioje, kai verslas yra nedidelis, tai ir problemos mažos; kai verslas auga, auga ir komplikacijos. Vėliau yra daugiau resursų šioms problemoms spręsti. Nesakau, kad tampa lengviau ar sunkiau; tai tik kitokios problemos.

– Dauguma naujų įmonių vadovų yra sakę, kad didžiausia kova yra dėl pirmosios investicijos, o vėliau gauti finansavimą yra daug paprasčiau – esami investuotojai padrąsina kitus. Kokia Jūsų istorija? Kaip Revolut sekėsi gauti pirmąjį finansavimą?

– Taip, galiu sutikti. Daug kartų teko pritraukti investicijų, ir pirmas kartas buvo iš tiesų sudėtingiausias. Reikėjo keturių ar penkių mėnesių. Kas buvo sunkiausia? Visų pirma, aš nežinojau, kaip tai daryti. Niekad prieš tai nebuvau pritraukęs investicijų. Visų antra, mes skubėjome. Kai pritraukiama investicija, įprastai ir priemonės yra bent artimiausiems devyniems ar dvylikai mėnesių. Pirmąjį kartą mes neturėjome nieko – mes galėjome išsilaikyti galbūt tris, keturis ar penkis mėnesius. Buvome arti to, kad mums baigtųsi pinigai.

Iš pradžių investicijų pritraukimas yra sudėtingas, nes tu neturi verslo, neturi daug klientų. Turi neparuoštą produktą, kuris kartais neveikia. Todėl tai yra beprotiškai sunku. Manau, kad mums tam tikra prasme pasisekė – pasisekė pritraukti priemonių iš gero rizikos kapitalo fondo. Atrodo, mes buvome susitikę su 30-40 rizikos kapitalo fondų atstovais ir dauguma sakė ne. Tačiau vienas pasakė taip, o tada ir kiti norėjo investuoti. Tai – bandos instinktas.

– Kas pasikeičia įmonėje, kai ši pradeda pritraukti vis didesnes investicijas?

– Manau, rizika yra tame, kad 2019 metais žmonės nustojo sekti savo išlaidas. Dauguma viską stengėsi išspręsti pinigais. Įmonės išlaikė konsultantus, kad išspręstų įvairias problemas, galvodami, jog pinigai yra vienintelis atsakymas. Ir galiausiai jie pradėjo leisti didžiules sumas, neskaičiuodami, kiek šių sąnaudų grįžta. Tai yra tas pavojingas momentas, kai yra pritraukiami dideli pinigai. Manau, kad daug geriau yra pritraukti mažesnį finansavimą ir šį leisti atsargiai. Realybėje daug ką galima padaryti pigiau, greičiau ir geriau su specialistais, kurie nėra tokie brangūs, ar su mažesnėmis komandomis. Naujų įmonių mąstymas tikrai yra geriau už tradicinį korporatyvinį mąstymą.

– Revolut yra viena iš tų finansinių technologijų įmonių, kurios pritraukė labai dideles investicijas. Jei neklystu, paskutinį kartą – 500 milijonų. Kaip Jūs žiūrite į šią situaciją? Kaip suderinote savo viziją su investuotojų interesais?

– Pusiausvyra visada turi būti, ar ne? Investuotojai nori grąžos iš savo kapitalo, o versle būtina optimizuoti išlaidas. Daugeliu atvejų greitas augimas įmonei nėra būtinas, geriau lėčiau. Mes stengiamės suderinti visų interesus – akcininkų, įkūrėjų, darbuotojų. Ir, žinoma, klientų.

– Kiek daug naujos įmonės yra išlikę Revolut mąstyme?

– Manau, kad sprendimų priėmimo procesu ir greičiu esame tokie patys, kokie buvome prieš ketverius, penkerius metus. Tačiau esame subrendę procesų, valdymo ir atitikimo prasme. Mums pavyko išsaugoti geriausias naujos įmonės savybes ir pasiimti geriausia iš korporatyvinio mąstymo.

– Kas yra tie dalykai, ką esate išsaugoję iš naujų įmonių pasaulio, ir ką pasiėmėte iš korporatyvinės aplinkos?

– Mes ir toliau labai daug dirbame. Nesakyčiau, kad esame lėtesni ar ne tokie uolūs, palyginti su Revolut pradžia. Mes vis dar labai greitai nueiname nuo idėjos iki realizavimo. Mes turime daug labai gerų žmonių iš korporatyvinio pasaulio, ypač atskaitymo ir rizikos srityje. Esame įvedę daug gerų procesų, kuriuos perėmėme iš korporatyvinės aplinkos. Taip pat sakyčiau, kad mums pasisekė apjungti geriausia iš abiejų pasaulių.

– Jūs esate iš Rusijos. Kaip atsidūrėte Londone?

– Kai man buvo 20 metų, mane kaip praktikantą priėmė Lehman Brothers. Į Londoną persikėliau prieš 15 metų.

– Koks buvo Jūsų kelias Londone?

– Tai buvo prestižinis darbas. Įsivaizduokite – tau 20 metų, ir tave į darbą priima vienas iš įtakingiausių investicijų bankų ir tu turi darbą, kurio nori visi! Dvidešimtmečiui tai buvo svajonių darbas, be to, labai gerai apmokamas, uždegantis ir keliantis intelektualius iššūkius. Kartais man to vis dar trūksta.

– Ko būtent?

– Tai kaip jaudinantis žaidimas – tu perki ir parduodi įvairius kompleksinius aktyvus. Tą, tam tikra prasme, galima palyginti su kompiuteriniu žaidimu.

– Kalbant apie tai – esu skaičiusi, kad tuo metu, kai Lehman Brothers bankrutavo ir nebebuvo veiklos prie darbinio kompiuterio, Jūs žaidėte kompiuterinius žaidimus.

– Taip, taip, kai Lehman Brothers žlugo, mes pirmadienį atėjome į darbą, ir visos sistemos buvo blokuojamos. Bankuose paprastai blokuoja pramoginius interneto resursus, bet tada kažkas atrado, kad yra vienas puslapis, kuris nebuvo užblokuotas, ir ten buvo kažkoks žaidimas. Tai taip mes visi jį ir žaidėme.

– Paskui dirbote Credit Suisse. Koks buvo Jūsų kelias iki Revolut?

– Jau kurį laiką turėjau idėją apie savo įmonę, ir, vos gavęs Didžiosios Britanijos pasą, aš išėjau iš darbo. Išėjau, kad pats pradėčiau savo verslą.

– Kokia yra tipinė Jūsų darbo diena?

– Mano darbo diena?

– Taip, būtent Jūsų.

– Priklauso nuo konkrečios dienos. Bendrai 50 proc. laiko aš praleidžiu kurdamas produktus, darau produktų apžvalgas. 30 proc. laiko ruošiu veiklos ataskaitas ir pranešimus departamentams, kurie nėra tiesiogiai susiję su departamentais, o likę 20 proc. praeina interviu su potencialiais darbuotojais.

– Jūs vis dar pats darote interviu su žmonėmis?

– Taip, žinoma. Ypač į tas pozicijas, kurių mes nesame turėję.

– Kokių pozicijų kandidatus Jūs kalbinate?

– Visų aukščiausio lygio vadybos pozicijų ir specialistų, kurių prieš tai nesame turėję. Pavyzdžiui, kai priėmėme pirmąjį marketingo direktorių, žmones šiai pozicijai kalbinau aš.

– Kiek valandų per dieną dirbate? Spėju, kad tai nėra tipinės aštuonios valandos.

– Ne, daugiau. Paprastai nuo aštuonių ryto iki devynių vakaro, o kartais daugiau. Tai priklauso nuo konkrečios dienos. Būna mėnesių, kai reikia tiek daug dirbti, o tada keli mėnesiai, kai reikia dirbti mažiau.

– Kada paskutinį kartą atostogavote?

– Ką tik, Naujųjų metų atostogos.

– Dabar dirbti naujoje finansinių technologijų įmonėje yra gana stilinga. Kokie yra didžiausi iššūkiai, su kuriais tenka susidurti?

– Prieš kokius penkerius metus buvo sunku gauti licencijas, taip pat buvo sudėtinga atidaryti banko sąskaitą. Nebuvo paprasta dirbti su Mastercard ir Visa kortelių schemomis. Tiesą sakant, finansų sektorius yra kaip uždaras klubas, kur tiesiog nepriimami naujokai. Visa sistema dirba taip, kad naujiesiems žaidėjams būtų užtektinai kliūčių.

Jei kas nori kurti finansinių technologijų įmonę, visų pirma reikia banko sąskaitos ir banko. Pateikiant paraišką banko sąskaitai gauti, jums jos neleidžia registruoti, nes esate finansinių technologijų įmonė, o tai reiškia, kad esate aukštos rizikos klientas.

Ir reguliavimas sunkus. Nauja įmonė neturi daug pinigų ir kitų resursų; ji negali laukti dar metus ar dvejus licencijai gauti. Tai yra beprotiška. Kad patektum į finansinį paslaugų sektorių, turi įveikti daug barjerų.

– Ar šiame kelyje kažkas buvo lengva?

– Ne, lengva nebuvo niekas. Viskas, ką darėme, buvo susiję su kančiomis, ir ypač pačioje pradžioje.

– Dabar lengviau? Ar dabar gyvenimas yra daugiau ar mažiau normalus, ar vis tiek reikia utopiškai laukti, kol kažkas taps normaliau greičiau nei po penkerių metų?

– Manau, tai priklauso nuo ambicijų. Kažkas gali būti patenkintas ir nedėti papildomų pastangų. Jei esi taške X ir nori būti taške Y, kuris yra už tūkstančių mylių, akivaizdu, kad reikia pasistengti nugalėti papildomus iššūkius ir skausmus, kad pasiektum tai, ką sumanei. Tai daugiau susiję su mąstymu, ne situacija, kurioje esi.

– Kaip Jūs pasikraunate, kad įveiktumėte šias tūkstantines mylias?

– Aš daug sportuoju, tai padeda. Turiu keletą pomėgių. Pavyzdžiui, kai išeinu atostogų, man patinka aitvaruoti.

– Kas šiuo metu vyksta finansinių technologijų sektoriuje? Kokios tendencijos Jus džiugina ir kokios verčia susirūpinti?

– Aišku, kad finansinių technologijų sektoriuje bus nugalėtojų ir pralaimėtojų; tai matome jau dabar. Yra finansinių technologijų kompanijos, kurių vystymosi tempai siaučiant Covid-19 sumažėjo, ir yra tokios, kurios vystosi nepaprastai sparčiai. Atitinkamos finansinių technologijų sritys, pavyzdžiui, el. komercija, šiuo metu išgyvena staigų augimą, tuo tarpu apmokėjimų verslas, o ypač užsienio pervedimai, yra stipriai susitraukę. Dauguma el. komercijos verslininkų uždirba didelius pinigus, o bankai, kurie koncentruojasi į mokėjimus, negali sau leisti padengti savo kasdieninių išlaidų.

Manau, kad ateityje šiame segmente galima sulaukti konsolidacijos, kai viena finansinių technologijų kompanija įsigis kitą, o keli kiti finansinių technologijų žaidėjai paliks šį sektorių.

Kas dar? Aš manau, kad matysime vis daugiau tokių verslininkų, kurie įsitrauks į finansinių technologijų sektorių, pavyzdžiui, didžiosios technologijų kompanijos. Manau, kad tradiciniai bankai ir toliau praras savo rinkos dalį, tai galima matyti jau dabar. Covid-19 tik pagreitino šias permainas.

– Kurios iš šių permainų, Jūsų požiūriu, yra geros?

– Mano manymu, valstybės taps lygesnės. Anksčiau Revolut priėmė į darbą daug žmonių Europoje ir Londone, kvietėme žmones dirbti Londone. Pandemijos metu supratome, kad mes galime dirbti nuotoliniu būdu. Dabar į darbą galime priimti tokius pat gerus specialistus, tik iš daug pigesnių vietų. Mes pradėjome priimti į darbą žmones iš viso pasaulio ir esame įžvelgę atlyginimų skirtumus. Šie turėtų būti suvienodinti.

Antra, kompanijos ir žmonės tampa jautresni mokesčiams. Dabar visi suprato, kad yra įmanoma dirbti bet kur, todėl mes matysime kompanijų ir žmonių persikėlimus iš regionų su dideliais mokesčiais į jurisdikcijas su mažais mokesčiais.

Manau, bendrai vertinant, tapome daug produktyvesni. Prieš koronaviruso pandemiją aš 5-10 proc. laiko praleisdavau kelyje į susirinkimus ir konferencijas; labai tikėtina, šis laikas iššvaistytas veltui. Dabar aš tą patį galiu padaryti su Google Hangouts? Manau, kad žmonės ir įmonės taps dar produktyvesni, ir tai yra ekonomikos laimėjimas.

Tokioje situacijoje tikrai bus ir pralaimėtojų, ir laimėtojų. Daugelis barjerų bus įveikti vien todėl, kad darbas vyksta nuotoliniu būdu. Pavyzdžiui, jei kažkas gyvena Indijoje, jis laisvai gali dirbti JAV įmonėje.

– Visi mokosi dirbti nuotoliniu būdu. Kokie yra Jūsų metodai, kad darbas taptų lengvesnis ir viskas vyktų sklandžiai?

– Tapome produktyvesni, palyginti su laikmečiu prieš pandemiją. Mes turime nusistatę aiškius darbo atlikimo terminus ir taisykles, yra sukurta priežiūros sistema. Jei mes sutariame, kad kažkas bus atlikta po dviejų mėnesių, pildomos kassavaitinės ataskaitos progresui sekti. Tai yra pakankamai efektyvu, kad būtų užtikrinta, jog žmonės neprarastų koncentracijos ir būtų produktyvūs.

– 2020 metai yra neatsiejami nuo Covid-19. Kiek daug šis paveikė Jūsų verslą?

– 2020 metai prasidėjo sunkiai. Žvelgiant į prarasto pelno rodiklius balandį, palyginti su kovu, šie buvo apie 40-50 proc. blogesni. Taip, buvo sunku. Mes sutelkėme visus resursus, optimizavome daugelį procesų ir galiausiai tapome daug produktyvesni nei prieš Covid-19.

Atsigavome, nes turime keletą įplaukų šaltinių. Pavyzdžiui, mokėjimai buvo paveikti, nes sustojo turizmo industrija. Prieš tai daug pajamų gavome būtent iš valiutos keitimo. Šis verslas vis dar stagnuoja, palyginti su laikmečiu prieš Covid-19. Tačiau kiti įplaukų šaltiniai – verslo sąskaitos, gerovės valdymas, treidingas – padidėjo. Galų gale, žvelgiant į gruodžio rodiklius, mes esame pasiekę 80 proc. didesnes įplaukas, palyginti su laikmečiu iki pandemijos. Bruto pelnas irgi yra daug didesnis, palyginti su praėjusių metų kovu.

– Koks yra Revolut atsakymas tokioje situacijoje?

– Atsakymas yra visiškai paprastas – mes sumažinome išlaidas. Ir mums pasisekė.

– Pirmaisiais veiklos metais Revolut buvo produktas, kuris buvo daugiau siejamas su kelionėmis, o dabar jis yra kitoks – tai normalus banko produktas. Kaip žmonės naudojasi Revolut 2020 metais?

– Taip, iš pradžių 80 proc. operacijų buvo užsienio pervedimai. Tai buvo kelionių produktas. Dabar situacija yra priešinga – mes beveik nebeturime užsienio operacijų, visos operacijos yra lokalios. Ir dabar žmonės daug prekiauja aktyvais ir kriptovaliutomis. Esame tapę kasdienine banko paslauga.

– Galbūt matote kokių įdomių tendencijų, kaip žmonės naudojasi Revolut? Ar yra kažkas tokio, kas Jus stebina?

– Geras klausimas. Nesu tikras, ar tai stebina, bet elektroninės komercijos operacijos auga beprotišku greičiu. Žmonės internete pradeda vis dažniau naudotis vienkartinėmis mokėjimų kortelėmis. Tai yra puikios naujienos dėl saugumo internete. Labai sparčiai auga aktyvų ir kriptovaliutų populiarumas. Jei pasižiūrėtume į laikmetį prieš pandemiją, prekyba aktyvais augo 200-300 proc., o dabar ten galėtų būti net 1000 proc. Situacija iš tiesų yra pasikeitusi.

– Prieš kurį laiką atidarėte filialą Lietuvoje. Kodėl būtent ten?

– Prieš trejus metus mes į darbą priėmėme pirmąjį verslo plėtros vadybininką, kuris yra iš Lietuvos ir mums papasakojo, koks proaktyvus yra šios valstybės reguliuotojas, kaip valstybė pritraukia technologijų įmones. Jis taip pat papasakojo, kad Lietuvoje yra speciali banko licencija. Nuvykome į Lietuvą, pasikalbėjome su reguliuotoju ir centriniu banku bei nusprendėme – teiksime paraišką banko licencijai Lietuvoje gauti. Susitikome ir su Invest Lithuania, aplankėme keletą kompanijų, kuriose darbinami lietuviai. Tai buvo geri specialistai, todėl mes ne tik pateikėme paraišką banko licencijai gauti, bet ir nusprendėme atidaryti biurą, kuriame dirba programuotojai, dizaineriai, produktų gamintojai ir klientų aptarnavimo specialistai.

– Skamba paprastai.

– Taip, viskas įvyko visiškai paprastai.

– Kaip verslui sekasi Lietuvoje?

– Labai gerai. Lietuvoje pas mus dirba apie 200 žmonių. Mes turime Lietuvos banko licenciją, santykiai su reguliuotoju yra labai geri, telieka stropiai dirbti.

– Kaip Revolut prasidėjo 2021 metai?

– Labai gerai. Jei pasižiūrėsime į pirmas keturias dienas (interviu vyko sausio 5 d.,– aut. past.), rezultatai buvo daug geresni nei mes numatėme. Taip yra todėl, kad mes turime daug įplaukų šaltinių, tarp kurių yra ir tokių, kurie pandemijos metu veikė daug geriau nei, pavyzdžiui, treidingas ar kriptovaliutos. Tos veiklos rodo gerus rezultatus, nes žmonės investuoja į naujus aktyvus.

– Kaip su Revolut planais šiems metams?

– Šiemet planai yra tokie pat kaip paprastai – dirbti su keliais įkvepiančiais naujais projektais. Taip pat mes tobuliname produktą ir plačiau vystome savo veiklą kiekvienoje valstybėje, kurioje esame.

– Ar yra kokių naujienų dėl filialo Latvijoje?

– Darbui Latvijoje mes naudosimės Lietuvos banko licencija.

– Kokio dydžio šiuo metu yra Revolut komanda?

– Mūsų yra apie 2500 žmonių ir mes turime daugiau nei tūkstantį išorės paslaugų teikėjų.

– Kur visi šie žmonės dirba, kur yra Jūsų didžiausi centrai?

– Mes turime apie tūkstantį darbuotojų Londone ir maždaug tiek pat Krokuvoje. Likusieji – visoje Europoje, JAV, Indijoje, Australijoje, Singapūre, Japonijoje ir Rusijoje.

– Kaip Jūs iš pradžių formavote Revolut personalą? Kaip nusprendėte, kokius žmones norite matyti savo komandoje?

– Manau, kad man pasisekė. Kai esi nauja įmonė, sunku rasti geriausius žmones, nes negali mokėti daug, o labai geri profesionalai vengia rizikos ir nori dirbti su geriausiais ženklais. Iš pradžių su personalo atranka nebuvo lengva, nes niekada nebuvau to daręs. Kai kurių kolegų priėmimas nusisekė, o likusieji ilgai neužsiliko. Manau, kad tai buvo sėkmės ir neatkaklumo kombinacija.

– Kiek daug žmonių iš pradinės komandos pas Jus vis dar dirba?

– Tik vienas žmogus, jis yra geriausias (Vlad'as Yacenko, – aut. past.).

– Keletą paskutiniųjų metų finansinių technologijų įmonės yra labai aktyvios. Kaip į tai reaguoja bankai? Kaip Jūs matote konkurencijos vystymąsi?

– Jie bando spėti su mumis, žiūri, ką mes darome. Bankams yra sunkiau, nes jie turi dirbantį verslą, sustiprintus procesus, ilgamečius darbuotojus. Aišku, kad žmonėms, dirbantiems bankuose, nėra lengva sukurti kažką nauja, nes jie tiesiog nežino, kaip kurti technologijų verslą. Jiems reikėtų suprasti, kad į darbą reikia priimti jaunus žmones. Bankuose žmonės kiekvieną dieną sėdi susirinkimuose ir priima sprendimus, tačiau ne taip reikėtų kurti produktus. Aš manau, kad skirtumai tarp finansinių technologijų įmonių ir bankų su laiku tik augs.

– Kokie buvo didžiausi pakilimai ir nuosmukiai per šiuos metus, nuo to laiko, kai Revolut atsirado rinkoje?

– Manau, kiekvienais metais mes turime bent vieną pasiekimą ir bent vieną rimtą problemą. Pavyzdžiui, 2020 metais Covid-19, akivaizdu, lėmė nuosmukį, o mums vis tiek pandemijos sąlygomis pavyko pasiekti geresnius rezultatus nei mūsų konkurentams.