Pagal vyrišką sukirpimą
Beveik viskas pasaulyje yra projektuojama atsižvelgiant į tai, kad vartotojas bus vyras. Tokių sprendimų pasekmės moterims gyvenimo nepalengvina. Caroline Criado Perez knyga Invisible Women (Nematomos moterys) 2019 metais Didžiojoje Britanijoje buvo tituluota Metų mokslo populiarinimo knyga. Jau antrus metus iš eilės šį apdovanojimą gauna darbas, kuris siūlo į įprastus dalykus pažvelgti šviežiu žvilgsniu. 2018 metais jį gavo knyga apie paauglių smegenis.
Criado Perez yra garsi dėl savo aktyvios veiklos moterų teisių gynimo srityje. Jos inicijuota kampanija pasiekė, kad ant britiškų banknotų dar vis būtų vaizduojama bent viena moteris. Jos veikla ir tyrimai leido jai praplėsti veiklos lauką – ne tik kovoti už moterų reikšmės padidinimą visuomenėje, bet ir atskleisti gilesnes pamatines problemas. Ji atskleidė, kad net įprasti dalykai gali esmingai apsunkinti gyvenimą, jei yra ignoruojami fiziologiniai skirtumai tarp vyrų ir moterų arba kultūriniai niuansai. Kalba net nėra apie tualetus klubuose ir teatruose (atsižvelgiant į formalų lygiateisiškumą, neturimi omenyje naudojimosi skirtumai) ar apie oro temperatūros standartus biuruose (kad būtų komfortiška 40 metų ir 70 kilogramus sveriančiam vyrui) – yra ir daug įspūdingesnių skaičiavim.
Pavyzdžiui, autoavarijose moterys 47% dažniau nei vyrai gauna sunkias traumas, o galimybė gauti vidutinio sunkumo traumo moterims yra 71% didesnė. Be to, moterys žūsta 17 % dažniau. Šioje statistikoje turimi omenyje tokie faktoriai kaip ūgis, svoris, apsauginio diržų naudojimas ir smūgio stiprumas. Kodėl moterims taip nesiseka? Greičiausiai priežastis yra ta, kad autombilių saugumo standartai kuriami vidutiniam vairuotojui – vyrui. Vis dėlto yra visa virtinė skirtumų tarp abiejų lyčių vairuotojų. Pavyzdžiui, bendrai moterys turi trumpesnes kojas, jos sėdi arčiau vairo ir stiklo, o tai jau nebėra standartinė vairuotojo pozicija. Vis dėlto, kai inžinieriai nusprendė pataisyti standartinį manekeną (vyras, 177 cm, 76 kg), pritaikydami šį moters ūgiui, saugumo testuose buvo tiesiog proporcionaliai pamažinta jo išmera, neatsižvelgiant į kitus esminius skirtumus.
Kalbant apie trūkumus, dažniausiai problemų ieškoma pačiose moteryse, o ne tame, kas joms siūloma vartoti. ANO iniciatyvos dėka, Afrikos moterims, kurios buvo priverstos maisto gaminimui naudoti labai primityvius židinius, buvo sukurtos naujos, energiją taupančios krosnys. Tačiau šis sumanymas suveikė trumpam. Vyrai inžinieriai manė, kad moterys tiesiog tingi priimti naujoves, jas pažinti, tuo tarpu antropologai išsiaiškino, kad gaminimas naujosiose krosnyse užima daugiau laiko, kurio daugiavaikes šeimas turinčios Afrikos moterys turi taip mažai. Jaunųjų krosnių šildymui reikėjo kitaip skaldytų malkų, o tai – ne kiekvienos pajėgumams.
Vyrai ir moterys skirtingai supranta ir saugumo klausimus viešosiose vietose. Remiantis Didžiosios Britanijos Transporto departamento duomenimis, 62 % moterų vengia vaikščioti po daugiapakopes automobilių stovėjimo aikšteles, 60 % moterų yra baisu laukti traukinio į platformas, 49 % bijo laukti autobusų stotelėje. Tarp vyrų šie skaičiai yra atitinkamai 31, 25 ir 20 procentai. Ir liūdnoji statistika liudija, kad šios baimės nėra visiškai be pagrindo. Deja, dar netolimoje praeityje į teisėsaugos institucijas nukeliavo tik nedidelė dalis seksualinių incidentų, dar daugiau – dauguma moterų neina į policiją ir išprievartavimo atveju. Ir pasirodo, kad miesto viešosios vietos, kurios yra projektuojamos be atsiliepimų iš aukų, vis dar yra pavojingos moterų gyvybei ir sveikatai. Be to, kad šios problemos būtų išspręstos, neretai visai nereikia didelių investicijų. Kartkartėmis viešojo transporto stotelių perkėlimas dešimt metrų į matomesnę vietą gali esmingai sumažinti riziką.
Knygoje aprašyta daug sprendimų, įstatymų ir procedūrų, pabloginančių moterų situaciją, taigi darančių įtaką jų sveikatai, pajamoms ir karjerai. Pasitikėjimo trūkumas, nepakankamai išnaudojamas 50 % žmonijos potencialas visuomenei kainuoja brangiai. Boston Consulting Group 2018 metais publikuotas tyrimas atskleidė – nors ir vidutiniškai verslininkės gauna mažiau nei pusę investicijų jaunų įmonių vystymui negu jų kolegos vyrai, moterų verslai yra daugiau nei dvigubai pelningesni. Už kiekvieną finansuotą dolerį g iš jaunų įmonių, priklausančių moterims, grįžta 78 centi, o nuo vyrams priklausančių – 31 centas.
Labiausiai slegia tai, kad knygoje minėti pavyzdžiai nėra nepailstančios feministės-kariautojos nuomonė, o konkretūs tyrimų duomenys, kurie remiasi moterų patirtimi vyrams suprojektuotame pasaulyje. Deja, ne visi šie pavyzdžiai yra pritraukę pakankamai dėmesio, kad būtų imtasi veiksmų situacijos pagerinimui ir pakeista įprasta praktika. Galbūt Nematomos moterys paskatins teigiamus pokyčius.