Matematinė klaida
Ar verta suapvalinti 4,97 iki 5?
Kompanija Pepsi 1995 metais išvystė reklaminę akciją – pirkėjai galėjo kaupti Pepsi taškus, kuriuos paskui buvo galima iškeisti į produktus su prekiniu ženklu. Marškinėliai buvo 75 taškų vertės, akiniai nuo saulės – 175, tuo tarpu odinis švarkas – 1450. Marketingo specialistai norėjo užbaigti kampaniją linksmai, su kokia nors Pepsi beprotybe, todėl reklamos pagrindinis herojus, apsirengęs mėlynais marškinėliais, odiniu švarku ir užsidėjęs juodus akinius, reaktyviniu lėktuvu Harrier (kuris pakyla ir nusileidžia vertikaliai) nuskrido į mokyklą. Žadėta, kad šis paukštelis gali tapti jūsų už septynis milijonus taškų. Skamba kaip labai daug, bet reklamos specialistai matomai nepasistengė paskaičiuoti, kad tai gali pasirodyti per mažai. Už juos tai padarė kažkas kitas.
Tuo metu AV-8 Harrier II kainavo daugiau nei 20 mln. dolerių. Pepsi davė galimybę kiekvienam gauti papildomų taškų – po vieną už dešimt centų. Tai reiškia, kad už 700 tūkst. dolerių buvo galima gauti 20 mln. dolerių vertės lėktuvą. Garbinga investicija... Būtent taip pagalvojo John'as Leonard'as, kuris sukaupė reikiamą taškų skaičių ir pareikalavo pažadėtojo lėktuvo. Didelių pastangų dėka korporacijai teisme pavyko įrodyti, kad reklaminis pažadas tebuvo paprasčiausias juokas. Reklama ir toliau buvo tęsiama, pakeitus pagrindinio prizo vertę į 700 milijonų taškų. Tačiau niekas netrukdė Pepsi jau iš pradžių viską suskaičiuoti teisingai…
Rugsėjo pirmoji daugelyje pasaulio valstybių yra Mokslo ir žinių diena. Vis dėlto neretai žinios, išmoktos iš vadovėlių, mums užsimiršta vos pasibaigus egzaminų vajui – nesvarbu, įgytos mokykloje ar universitete. Iš tikrųjų, daugeliui jau suaugus, gyvenime niekad neprireiks trigonometrijos ar integralų. Bet, perfrazuojant vieną klasiką, išgyventi nūdieną skaitmeniniame pasaulyje, nieko nežinant apie matematiką, nėra įmanoma. Matt'o Parker'o bestseleryje pasakojama apie neįsivaizduojamas skaičiavimo klaidas, kurias padarė žmonės, negalėję vien iš idėjos sau tokių leisti. Neretai nesėkmių pavyzdžiuose figūruoja astronominės sumos, vis dėlto, tai nėra priežastis galvoti, kad mums, įprastiems žmonėms, kažkas tokio negresia. Tai veikiau yra priminimas perskaityti hipotekos sutartį smulkiu šriftu, po ranka turint ir skaičiuotuvą. Arba atidžiau susipažinti su bet kurios loterijos taisyklėmis.
Šiemet išėjusi Matt'o Parker’o knyga yra lengvai skaitoma ir visiems suprantama kalba atskleidžia, kokia iš tiesų naudinga matematika gali būti realiose situacijose ir kodėl ji yra tokia svarbi.
Kas yra laikytina finansine klaida? Žinoma, yra atvejų, kai žmonės tiesiog suklysta skaičiuodami, tačiau nėra retenybė ir destruktyvios klaidos. 2005 metų gruodžio 8 dieną Japonijos investicijų kompanija Mizuho Securities Tokijo vertybinių popierių fondų biržoje nurodė parduoti vieną įmonės J-COM Co. Ltd akciją už 610 tūkst. jenų. Tačiau žmogus, suvedinėjęs duomenis, netyčia sukeitė skaičius vietomis ir nurodė parduoti 610 tūkst. akcijų už vieną jeną už vieną vienetą. Kitos įmonės suskubo pirkti akcijų su nuolaida, ir, iki kol rinkos kitą dieną buvo sustabdytos, Mizuho Securities jau buvo patyrusi 27 mlrd. jenų vertės nuostolių. Taip pastebėtas fenomenas, kurį mėgstama vadinti storų pirštų klaida. Pasekmės buvo sunkios – prarastas pasitikėjimas rinka, o Nikkei indeksas per vieną dieną sumažėjo 1,95 procento. Kai kurios – tačiau ne visos – kompanijos, kurios jau buvo įsigijusios šias akcijas, pasiūlė jas grąžinti. Vėliau Tokijo apygardos teismas nusprendė, kad dalį kaltės turi prisiimti Tokijo fondų birža, kadangi šios sistema neleido Mizuho atšaukti klaidingai suvestą nurodymą.
Kartkartėmis gali atrodyti, kad esame tikri šaunuoliai ir visada numatysime visus niuansus. Bet taip visai nėra – net ir posakis „devynis kartus pamatuok, o dešimtą kirpk” turi savo bėdų. Du miestus, pavadinimu Laufenburgas (vienas iš jų yra Šveicarijoje, kitas – Vokietijoje), skiria Reinas, buvo nuspręsta sujungti tiltu, tačiau iškilo vienas techninis-inžinerinis niuansas – jūros lygis, kuris abiejose šalyse skiriasi 27 cm (Vokietijoje orientuojamasi pagal Šiaurės jūrą, izoliuotojoje Šveicarijoje – Viduržemio). Kad statybininkai, statydami tiltą iš abiejų pusių, neapsiriktų, inžinieriai turėjo šį skirtumą omenyje, bet… jie jį suskaičiavo iš ne tos pusės. Abejoms 225 metrų ilgio tilto dalims susitinkant slėnio viduryje, Vokietijos pusės dalis buvo 54 centimetrais aukštesnė negu Šveicarijos…
1992 metų rinkimuose Vokietijos federacinės žemės Schleswig-Holstein rinkimuose žaliųjų partija gavo tiksliai 5 proc. balsų. Tai buvo svarbu – būtent 5 proc. buvo išrinkimo į parlamentą riba. Kokia sėkmė! Tačiau iš tikrųjų partija tegavo 4,97 proc. balsų. Sistema, atspindinti rezultatus, suapvalino skaičius, paversdama 4,97 penkiais. Neatitikimas buvo pastebėtas, ir žalieji savo vietą parlamente prarado. Šio nesusipratimo dėka socialdemokratai gavo papildomų mandatų, kurie garantavo daugumą. Visai smulkus suapvalinimas vos nepakeitė visų rinkimų rezultatų.
Viena labai įdomi reali skaitmeninio pasaulio apraiška yra 256 elementų limitas. Pavyzdžiui, Šveicarijoje traukinių detalės negali būti 256 ašių. Kad būtų galima sekti traukinių lokaciją Šveicarijos geležinkelių tinkle, prie bėgių pritvirtinami detektoriai. Paprasti įrenginiai aktyvuojami, kai bėgiais pravažiuoja traukinys. Pravažiavusių ratų skaičius įskaičiuojamas, kad būtų galima perduoti informaciją apie nuvažiavusio traukinio sąstatą. Deja, skaičiavimai atliekami su aštuonių skaitmenų dvigubu skaičiumi (tie patys nuliai ir vienetai kompiuterių kalba), ir kai toks skaičius pasiekia 11111111 (žmonių kalba 256), jis atsistato į 00000000. Kiekvienas traukinys, kuris šitaip atstato skaitiklį, lieka nepastebėtas; tai yra traukinys-vaiduoklis. Būtent todėl jūs negalėsite į savo WhatsApp grupės pokalbį pridėti 257 žmogaus.