Tegul įmonę įregistruoja virtualus asistentas!

Anda Asere

Labs of Latvia, specialiai Forbes

• Vieša nuotrauka

„Uber visiškai pakeitė taksi, o Airbnb – viešbučių sritį. Juridinių paslaugų srities dar niekas taip pastebimai nepakeitė. Lažinuosi, kad ši sritis pasikeis taip pat įspūdingai ir artimiausiais metais juridinių technologijų sritis taps tokia pat seksuali kaip finansinių technologijų", – sako Artur Fjodorov.

Hugo.Legal programuoja konkrečias problemas sprendžiančius virtualius asistentus. Tačiau įmonės ateities vizijoje – universalios dirbtinio intelekto sistemos sukūrimas. Ši sistema galėtų surasti klientui tinkamiausią sprendimą – virtualų asistentą ar tikrą juristą – bet kuria kalba ir bet kuriuo klausimu. „Reikia centralizuotos platformos, kur juridinių klausimų sprendimas būtų toks pat patogus, kaip taksi iškvietimas ar nakvynės užsisakymas."

Pirmasis impulsas, kuris vėliau tapo Hugo.Legal, atėjo iš jo paties verslininkiškos patirties - vieną dieną verslą ištiko sunkesni laikai, o skolos nepaliaujamai augo. Iškart po finansinės krizės taip vadinamieji greitieji kreditai tapo labai populiarūs, ir buvę atvejų, kai 100 eurų paskola tapo 1000 eurų skola. Artur manymu – tai buvo įmanoma todėl, kad vidutinis visuomenės atstovas negalėjo sau leisti juristo paslaugų, tad tapo lengvu taikiniu skolų išieškotojams. „Man buvo nesuvokiama, kad kažkas tokio išvis yra įmanoma! Atrodė, kad devyniasdešimtieji sugrįžo. Netrukus pastebėjau, kad ne aš vienas, bet visi, tapę skolų išieškotojų aukomis, susiduria su šia problema", – pasakoja jis. Verslininko žiniomis, su areštuotomis banko sąskaitomis patirties turi penktadalis estų. Prie to privedė kova su greitųjų kreditų skolų išieškotojais. Pirmoji įmonės sukurta paslauga koncentravosi ties pagalbos suteikimu žmonėms, susiduriančiais su šiomis problemomis. Iš pradžių Hugo.Legal už 30 eurų siūlė padaryti viską, kas tik įmanoma, atstovaujant kliento interesus už teismo ribų. Pirmieji atvejai buvo labai sudėtingi ir vien supratimas, kaip būtų galima padėti, pareikalavo keleto valandų. Su laiku komanda pradėjo pastebėti tarpusavio ryšius. Po šimtojo, du šimtojo ir trys šimtojo atvejų sąsajos tapo dar ryškesnės.

Prieš trejus metus už nemokamos juridinės pagalbos teikimą Hugo.Legal laimėjo Estijos Teisingumo ministerijos konkurse. Suradus tinkamiausius advokatus keliems tūkstančiams žmonių, padaryta išvada, kad 33% turi problemų šeimoje, 29% kreipiasi dėl skolų išieškojimo, o 10% - darbo teisės klausimais.

Prieš porą metų, siekiant apsaugoti žmones nuo skolų išieškotojų, Hugo.Legal sukūrė pirmąjį robotą - juristą Estijoje. Antrasis virtualusis asistentas buvo sugalvotas tam, kad padėtų tėvams gauti vaiko globos teises ir alimentus. Fjodorov didžiuojasi, kad asistentas skolų išieškojimo klausimais be tikro juristo pagalbos padėjo daugiau nei tūkstančiui žmonių sutaupyti kone milijoną eurų, o su alimentais dirbantis robotas juristas jau padėjo trims šimtams tėvų. Šiuo metu Hugo.Legal turi 15 įvairiose srityse dirbančių virtualiųjų asistentų. Dauguma jų sukurti dirbti visais klausimais, kuriais žmonės nežino savo pagrindinių teisių ir dėl to gali atsidurti situacijoje, kai turi sumokėti daug pinigų. „Didžiojoje dalyje atvejų problemą išspręsti buvo galima jau pačioje pradžioje. Kai klausimas pasiekia teismą, tai nebėra nei greita, nei pigu. Tačiau pradžioje yra keletas galimybių”, – sako Artur Fjodorov.

Kaip išmokyti robotą būti lygiaverčiai protingu, kaip juristas? „Iš tiesų, tai nėra pernelyg sudėtinga”, – atskleidžia Fjodorov. Pirmieji du virtualieji asistentai pareikalavo daugybės mėnesių, tačiau dabar įmonė sugeba sukurti naują robotą vos per savaitę. Jis tikisi, kad netrukus galės didžiuotis tuo, kad virtualusis asistentas buvo sukurtas per vieną dieną. Tačiau Artur pabrėžia, kad šios technologijos turi savas ribas – robotai negali atstovauti žmogaus teisme. Vis dėlto jis įsitikinęs, kad po 10-15 metų ir tai gali būti įmanoma. Dabar sudėtingesnėse situacijose, kai virtualusis asistentas padarė viską, ką sugeba, žmogus gali ieškoti pagalbos platformoje. Ten galima rasti konkrečiu klausimu tinkamiausią juristą žmogų dominančioje vietoje net ir nedidelio biudžeto ribose. „Platforma suteikia juristams galimybę koncentruotis į savo darbo esmę ir visą kita patikėti kitiems specialistams ar tokioms technologijoms kaip Hugo.Legal. Nemanau, kad yra koks juristas, kuris šokinėtų iš laimės dėl to, kad pas jį atėjo klientas dėl problemų su skolų išieškotoju. Greičiau – o ne, ir vėl!.. Rutininiai klausimai jiems jau tapę pernelyg paprastais, jie nesuteikia galimybės tobulėti", – svarsto Fjodorov. Didžioji dalis juristų dirba vieni. Jie su viskuo turi susitvarkyti patys, todėl nėra visiškai efektyvūs. Didžiuosiuose biuruose, kur yra visa būtina paramos infrastruktūra, įdarbinta tik nedidelė dalis specialistų, tačiau ten ir kainos visai kitos. Kaip teigia Fjodorov, pelnas gali sudaryti net 50% apyvartos.

Įmonė siūlo ir praktinę vadybos sistemą, pagerinančią individualiai dirbančių juristų darbą. Efektyvumui pasiekus jų kabinetus, juristai gali negalvoti apie techninius darbus ir, susikoncentruodami ties svarbesniais dalykais, gali daugiau uždirbti. Artur įsitikinęs – vieną dieną ši technologija sumažins ir paslaugų kainas. Jau dabar Hugo.Legal esą 30% pigesnis už juristo darbą. Tuo pat metu juristai, teisingai išnaudodami šią technologiją, verslininko tikinimu, esą gali užsidirbti trečdaliu daugiau.

Šiuo metu didžioji dalis pradedančiųjų įmonių koncentruojasi ties sprendimais stambiesiems juridinių paslaugų biurams, pavyzdžiui, sukuria dokumentų ir kitų automatizacijos sprendimus. Tai, be abejonės, yra gana didelė rinka, į kurią galima koncentruotis, tačiau Fjodorov įžvelgia didelę galimybę ir prasmingą socialinę įtaką darbe platesniu mastu, kadangi 80% visuomenės vis dar negali leisti sau juridinių paslaugų. Elvira Kreke, dirbanti Hugo.legal vadybininke Latvijoje, taip pat mano, kad juridinės paslaugos nėra prieinamos visiems. Be to, kai žmogus Google paieškos laukelyje įrašo „juristas", jis gauna galybę rezultatų, tačiau neturi nė menkiausio supratimo, ką su šia informacij toliau daryti. Kurį pasirinkti? Kiek tai kainuos? „Paieškos rezultatų yra daug, jie apima viską, o tai reiškia, kad yra sunku išsiaiškinti, kuris juristas galėtų padėti konkrečiu specifiniu klausimu”, – aiškina Kreke.

Hugo.Legal turi įvairius virtualiuosius asistentus, platformą ir praktinės vadybos sistemą. Artur Fjodorov manymu, tai yra unikali kombinacija. „Kad išjudintum juridinių paslaugų sritį ir padarytum ją prieinamesne, reikalingas būtent toks požiūris.”

Juridinių paslaugų rinka – fragmentiška. Įprastai egzistuoja platforma juristo susiradimui ar virtualusis asistentas vienu konkrečiu klausimu.  Didžiausia įmonės konkurentė – JAV kompanija DoNotPay. Ji turi daugiau nei tūkstančius įvairių virtualiųjų asistentų, tačiau Fjodorov sako, kad jie neturi platformos, leidžiančios surasti konkrečios specializacijos juristo.

„Vis atsiranda juridines technologijas pradedančių įmonių, juridiniai biurai taip pat tampa progresyvesni ir naudojasi naujomis marketingo strategijomis. Jos tiria naujas dokumentų automatizacijos galimybes. Dabar - pats geriausias laikas Hugo.Legal atėjimui į rinką”, – mano Elvira Kreke. Jos požiūriu, didžiausias iššūkis juridinių technologijų pradedančiosioms įmonėms susijęs su valstybių ribomis ir kalbos barjerais. Neseniai Hugo.Legal pristatė virtualųjį asistentą rusų kalba. „Nuo to laiko, kai pradėjo dirbti mūsų pirmasis virtualusis asistentas estų kalba, iki to laiko, kai mes sukūrėm sprendimą rusų kalba, praėjo dveji metai. Kalbos barjeras iš tikrųjų egzistuoja”, – sutinka Artur Fjodorov. Šiuo metu Hugo.Legal komandą sudaro 12 žmonių. Trys iš jų – įkūrėjai: Artur Fjodorov, Erki Pisuke ir Age Viks. Nors Artur neseniai studijavo teisę, Erki yra vienintelis, turintis juristo diplomą. Na, o pavadinimą Hugo sugalvojo marketingo vadybininkė Age - ji norėjo, kad virtualusis asistentas nekeltų asociacijų su tipiniu juristu nuobodžiame kostiume, kurio kabinete ant sienų kaba brangūs paveikslai.

Latvijoje Hugo.Legal vadovauja Elvira Kreke. Panašiai kaip įmonės atstovas Lietuvoje Darius Lengvinas, prieš kurį laiką ji dirbo kitoje juridinių technologijų įmonėje. „Mes kovojame su tomis pačiomis problemomis, todėl ir pradėjome dirbti kartu”.  

Hugo.Legal veikia Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje. Iki šiol įmonė yra pritraukusi 250 tūkstančių eurų vertės investiciją iš Superangel. Šiuo metu ji ruošiasi pritraukti milijono eurų vertės pradines investicijas. Finansavimą numatoma skirti produkto vystymui ir įėjimui į naujas rinkas.

Visas paslaugų spektras – platforma, leidžianti žmonėms surasti tinkamiausią juristą, praktinės vadybos sistema ir visi virtualieji asistentai – kol kas prieinamas tik Estijoje. Kitose šalyse prieinamas tik vienas arba du asistentai. „Tai tik pradžia. Matau labai daug galimybių. Pavyzdžiui, Latvijoje mes tik ką pristatėme virtualųjį asistentą Komercbots, padėsiantį užregistruoti įmonę.”

„Įmonių registre yra prieinami dokumentų pavyzdžiai, tačiau dauguma kreipiasi į juristus ir išleidžia nuo 100 iki 150 eurų tik tam, kad specialistas vietoj tavęs užregistruotų įmonę. Visa tai galima automatizuoti už daug žemesnę kainą. Yra dar daug kitų sričių, kurias galima būtų padaryti efektyvesnes”, – įsitikinusi Elvira Kreke.

Įmonė ruošiasi pradėti veiklą Ispanijoje ir Nigerijoje. „Nekantrauju pamatyti, kokią įtaką mūsų technologija turės Afrikoje”, – prisipažįsta Artur Fjodorov. Kitos Estijos pradedančiosios įmonės taip pat turi glaudžius ryšius su Afrika. Pavyzdžiui, ten aktyviai dirba Planet24, tai taip pat viena iš didžiausių Bolt rinkų. Daugumos pradedančiųjų įmonių tikslinė rinka - JAV. Kol kas Hugo.Legal ten plėstis neketina, kadangi už Atlanto esą gana didelis pasipriešinimas tokiems sprendimams. Anot Arturs „Amerikos advokatų kolegija jau numarino keletą pradedančiųjų įmonių. Populiariausi pavyzdžiai – Ross Intelligence ir UpCounsel”. Panašios pasipriešinimo tendencijos pastebimos ir Europoje. Pavyzdžiui, Vokietijoje virtualiesiems asistentams neleidžiama atlikti net paprasčiausių darbų, nes… robotas neturi išsilavinimo ir juristo licencijos! Verslininko manymu, šios rinkos didelėms permainoms dar nėra pasiruošusios, todėl Hugo.Legal ieško galimybių plėtrai ieško regionuose, kurie inovacijoms yra atviresni.

Elvira spėja – dauguma juristų bijo, kad robotai atims iš jų darbą. „Taip nėra. Virtualiuosius asistentus reikėtų vertinti kaip pagalbininkus, pavyzdžiui, apdorojant dokumentus ar rezervuojant susitikimo laiką. Galų gale, iš to išlošia visi. Ateityje juristai nepraras darbo dėl technologijų”, – įsitikinusi ji.