Šokiai ant klaviatūros, neprarandant laiko

Anda Asere

Labs of Latvia, specialiai Forbes

• Vieša nuotrauka

Praėjusieji metai buvo pirmieji pilni Azeron veiklos metai. Šiuo periodu įmonė pagamino 10 tūkstančių klaviatūrų, o jos apyvarta siekė 2 mln. eurų. Kas tokio ypatingo šioje klaviatūroje? Įprasta klaviatūra, kuri yra pritaikyta rašyti, nėra tokia patogi žaidžiant kompiuterinius žaidimus. Dažniausiai žaidėjai visą laiką laiko nuspaudę tris mygtukus, o tada nykščiu ir mažuoju piršteliu stengiasi suspaudyti vieną iš 20 kombinacijų. Tai ne visada patogu, todėl prarandamas greitis ir mobilumas. Ventspilietis I. Daigins sugalvojo naują būdą, kaip, makaluojantis po klaviatūrą, žaisti efektyviau ir neprarasti laiko.

2012 metais pasirodė žaidimas Guild Wars 2. Jį žaidė daugybė žmonių visame pasaulyje. Žaidimo specifika yra tokia, kad, siekiant išvengti ugnies, monstrų ir kitų žaidėjų, vienu metu reikia suspėti suspaudyti įvairias mygtukų kombinacijas. Imants pradėjo ieškoti sprendimo, kaip žaisti vikriau, tačiau nieko atitinkamo rinkoje nesurado. Būdamas praktiškas latvis, jis sugalvojo iš medžio pasigaminti patogų pagalbininką žaidimui. Šiame susivienija du pasauliai – konsolės ir klaviatūros kontrolė. Jis sugalvojo, kaip suartinti mygtukus, kurie klasikinėje klaviatūroje yra toli vienas nuo kito. Dabar veiksmas atliekamas vienu judesiu, o likę keturi pirštai gali laisvai užsiimti kitais mygtukais.

Iš pirmo žvilgsnio Azeron klaviatūra yra panaši į juokingos išvaizdos kompiuterinę pelę. Tačiau įmonės bendrasavininkas Jānis Kūlbārdis pabrėžia, kad tai nei pelė, nei klaviatūra – angliškai tai yra vadinama keypad. Latvių kalba tiksliai tam pritaikyto žodžio jie nerado, todėl pasitenkinama įprastu tastatūra (liet. klaviatūra). „Imants pradėjo ieškoti sprendimo, kaip ją komercializuoti. Kad ir kokia šauni ir graži būtų klaviatūra iš medžio, jos gamyba niekada neatsipirks ir ilguoju laikotarpiu verslo iš jos nebus“, – sako Jānis. 2014 metais Imants sužinojo apie 3D spausdintuvus. Tuo metu jie buvo labai brangūs ir po vieną tokį buvo galima rasti tik mokyklose ir didelėse organizacijose. Ventspilio aukštosios mokyklos prototipų kūrimo laboratorija tokius turėjo. Ten dirbo Inga – Jānio teigimu, viena iš stipriausių 3D pramoninio dizaino inžinierių. Ji išmokė Imantą modeliuoti 3D failus. Jiedu pradėjo eiti į pasimatymus ir dabar Azeron klaviatūras kuria kartu.

Tuo pat metu vienas iš labiausiai patyrusių Ventspilio programuotojų Aļģis Laureckis sukūrė programinę įrangą, kuri pasako, ką turi daryti kiekvienas mygtukas. Pirkėjas, įsigijęs Azeron klaviatūrą ir siekdamas padaryti savo žaidimą patogesnį, gali pats pasirinkti kiekvieno mygtuko funkciją.

Apie savo sprendimą jie pasakojo žaidimų forumuose ir mėgino kalbinti nuomonės formuotojus, kurie žaidžia kompiuterinius žaidimus. Vienas, tuo metu turėjęs 500 tūkst. sekėjų, atsiliepė. Jis neatlygintinai pats išbandė šią klaviatūrą ir papasakojo apie ją ir kitiems. Per mėnesį video peržiūrėjo 4 mln. žmonių. Kiekvieną dieną visose įmanomose komunikacijos platformose komanda gaudavo po 300-400 elektroninių laiškų ir žinučių iš žmonių, norinčių gauti tokią klaviatūrą. Tačiau dar nieko nebuvo – Inga ir Imants detales spausdino ir dėliojo savo namuose. „Buvo tik idėja ir produktas, bet dar nebuvo sudėliota gamybos ir logistikos grandinė“, – prisimena Jānis. Komandoje buvo trys technikų protai, tačiau būtinai reikėjo žmogaus, kuris išmanytų verslo procesus. Pažįstami juos supažindino su Jāniu. 2019 metų birželį jie visi kartu nuėjo į įmonių registrą ir įkūrė Azeron. Iškart buvo užsakytos žaliavos, rimtesni spausdintuvai. Vienas iš variantų buvo užsakyti užsakomąsias gamybines paslaugas Kinijoje ar pačioje Latvijoje, tačiau jie nusprendė imtis gamybos patys. Iš pradžių tai tebuvo dvi 50 kv. m pločio patalpos, tačiau jau toks pasirinkimas leido greičiau pradėti gamybą. Nors detales pirmosioms klaviatūroms Imants jau buvo išspausdinęs ir sėkmingai jas sudėjęs, jiems teko sugalvoti, kaip tai padaryti didesnėmis apimtimis. Dar didesnis iššūkis – kaip šį procesą paaiškinti pirmiesiems darbuotojams, kurie prieš tai 3D spausdintuvo net nebuvo matę.

Rugpjūtį verslininkai nusprendė, kad rugsėjo 1-ąją pradės pardavinėti. Buvo minčių, kad reikėtų priimti kokį 100 užsakymų, tada suspenduoti galimybę registruotis ir, kai bus pagaminta pirmoji partija, vėl leisti registruotis. Likus minutei iki sutarto laiko, tinklalapyje jau buvo 900 žmonių, po keturių minučių, Azeron spėjus uždaryti pardavimus, 220 pageidaujančiųjų jau buvo spėję įsigyti klaviatūras. Tikėdamiesi pažado, kad įmonė iš Latvijos jiems pagamins ir išsiųs dar gyvenime niekur nematytas klaviatūras, žmonės buvo pasirengę mokėti mažiausiai 220 eurų už atgabenimo išlaidas. Per mažiau nei keturias minutes prieš porą mėnesių įkurta įmonė užsidirbo pirmuosius 50 tūkst. eurų. „Supratome, kad darome kažką galinga“, – sako Jānis.

Jau po pusantro mėnesio įmonė persikėlė į 350 kv. m patalpas, o 2019 metų pabaigoje komandoje buvo jau 20 žmonių. Pirmaisiais veiklos metais, tiksliau – per pirmuosius tris mėnesius, Azeron buvo išsiuntęs daugiau nei tūkstantį vienetų. Dar prieš Naujuosius metus jie suprato, kad tam, jog Imants galėtų ne tik spręsti kasdienes problemas, bet ir užsiimti naujais produktais, bus reikalinga pagalba. Prie vadybos komandos prisijungė penktasis narys Roberts Daigins, kuris ėmė vadovauti gamybai. Vis dėlto iki akimirkos, kai Imants galėjo nebekovoti su vėjo malūnais gamykloje ir galiausiai skirti savo laiką naujų produktų kūrimui, praėjo metai.

Kompiuterinių žaidimų industriją sudaro elektroninio sporto ir kompiuterinių žaidimų aksesuarų ir reikmenų sektoriai. Azeron atstovauja antrajam ir, pasak Jānio, būtent kompiuterinių žaidimų valdikliai yra vienas iš sparčiausiai augančių segmentų. Didžiausias Azeron konkurentas yra klasikinės klaviatūros. Suaugusieji patys pasirenka, kam skirti savo pinigus. Tačiau ne visi tėvai gali savo vaikui nupirkti klaviatūrą už 200 eurų, todėl dauguma vis dar naudojasi 7 eurus kainuojančiomis klaviatūromis iš prekybos centro. Jānis pripažįsta: „Konkurencijos yra, taip pat, kaip ir bet kurioje srityje, bet mūsų produkto kaina yra kitokia. Mes turime unikalų produktą ir dizainą, kokio neturi niekas kitas.“

Kompiuterinių žaidimų industrija yra milžiniška ir sparčiai auga. Norėdamas iliustruoti bent mažytę jos dalelę, jis pamini prieš pandemiją Niujorke vykusį Fortnite pasaulio čempionatą. Jį laimėjo 16 metų vaikinas iš Didžiosios Britanijos, už tai gavęs 3 mln. dolerių. „Tą akimirką jo tėvai tikrai nesigailėjo, kad leido sūnui naktimis žaisti kompiuterinius žaidimus“, – svarsto Jānis. Anksčiau buvo statomi sporto stadionai, o dabar daug kur statomos elektroninio sporto arenos. Šios srities sportininkai treniruojasi taip pat kaip ir kiekvienas atletas: jie rimtai ruošiasi, laikosi režimo ir t. t. Taip pat, kaip rogių sporte ar kitose sporto rūšyse, elektroniniame sporte yra svarbi kiekviena milisekundė. Pavyzdžiui, dėl vieno neteisingo judesio žaidime tave gali nušauti. Korėjoje populiarus žaidimas StarCraft, kur geriausi pasaulio žaidėjai, siekdami susirungti globaliuose turnyruose, per minutę suspaudo daugiau nei 300 mygtukų. „Pirštų miklumas ir ergonomika yra labai svarbu. Mūsų klaviatūros leidžia negaišti laiko atliekant pirštų šokius ant klaviatūros. Žmonės kompiuterinius žaidimus žais nepriklausomai nuo to, ar mes esame, ar nesame, tačiau mes galime padėti pagerinti jų žaidimo kokybę“, – sako Jānis.

Jis įsitikinęs, kad geriausios verslo idėjos atsiranda iš poreikio. Tačiau šiuo metu Azeron susiduria su tuo, kad didelė dalis žmonių visai nepagalvoja, kad galėtų žaisti kitaip. Vis dėlto, kai žmogus pabando, neretai žingsnio atgal nebebūna. Labiausiai komandą džiugina pirkėjų atsiliepimai. Jie tikina nebegalintys žaisti su įprasta klaviatūra.

Jānio manymu, kompiuteriniai žaidimai turi daug privalumų. Jie gerina koordinaciją, reakciją, darbą komandoje, taip pat kalbų žinias. Pradinėje mokykloje, prieš vasaros atostogas, už anglų kalbą jo pažymių knygelėje buvo rašomi ketvertai, tačiau jau rugsėjį, po aktyvios vasaros su kompiuteriniais žaidimais, jis gaudavo aštuonetus ir net pradėjo taisyti mokytoją. Iš žaidimų pasaulio jis turi draugų iš viso pasaulio. Su jais praleista daug naktų, žaidžiant žaidimus. Jānis prisimena vieną įspūdingą nuotykį, kai 16 metų važiavo iš Ventspilio į Rygą ir bandė mamai paaiškinti, kad vyksta susitikti su draugu iš interneto, kurio gyvenime niekada nėra matęs.

Įmonė auga itin sparčiai. Būta mėnesių, kai naujų kolegų vardus Jānis žinojo tik todėl, kad pasirašė jų darbo sutartis. Kai komandoje jau buvo 60 žmonių, jie suprato, kad toks požiūris ilguoju laikotarpiu neatsipirks, ir todėl pradėjo galvoti apie proceso optimizaciją ir efektyvumo gerinimą – kad kiekvienas žmogus ir spausdintuvas galėtų padaryti daugiau.

Azeron yra viena iš įmonių, kurios vystymuisi Covid-19 buvo tik į naudą. Didžiausia rinka yra Šiaurės Amerika, kuri per pirmąją pandemijos bangą patyrė stiprų sukrėtimą. Žmonės sėdėjo namuose ir žaidė kompiuterinius žaidimus. Jānis sako: „Mums padėjo tai, kad – deja ar laimei – krizės metu JAV gali spausdinti dolerius, kuriuos vėliau dalina žmonėms pašalpoms, kurias, kad per karantiną nebūtų nuobodu, jie gali leisti mūsų produktams.“

Azeron pasirinko kitą kelią: jie patys gamina savo produktus Ventspilyje ir prekiauja savo pačių kontroliuojamuose kanaluose, pavyzdžiui, savo tinklalapyje, Amazon ir Etsy. Tuo pačiu įmonė stebi savo pulsą per visą gamybos ir pardavimo ciklą. Kad galėtų daryti tai, ką nori patys ir būtent taip, kaip mano esant geriau, įmonė nori išlaikyti savo nepriklausomybę ir vystytis be investuotojų. Jānis svarsto, kad neretai daugelis įmonių įkuriamos turint puikią viziją kaip padėti žmonėms, bet, pritraukus finansavimą, taisyklės gali pasikeisti –
reikia šokti pagal investuotojų dūdelę: „Mes taip nenorime. Mes neretai priimame sprendimus, kurie tuo momentu finansine prasme nėra logiški. Jie neatneša tiek daug, kiek būtų galima užsidirbti už alternatyvą. Taip ar taip pasirenkame šį kelią, nes taip yra geriausia. Mes žinome, kad klientai, darbuotojai ir partneriai tai įvertins. Tik taip galėsime toliau augti ir plėstis.“

Azeron turi minčių ir dėl kitokių produktų. „Mes norime parodyti pasauliui, kad yra geresnių būdų žaisti kompiuterinius žaidimus“, – sako Jānis. Jei žiūrėtume Latvijos masteliais, iš pradžių Azeron nori tapti Ventspilio, o vėliau ir Kuržemės (Vakarų Latvija) bei Latvijos konkurencingiausiu darbdaviu. Jis pabrėžia, kad įmonė deda didžiules pastangas į savo darbuotojų gerą savijautą, suteikdami puikią techninę pagalbą, galimybę pasirinkti savo pageidaujamas pareigas, karjeros augimą įmonėje ir lankstų darbo grafiką, neskirstant, ar tai programuotojai, valytojos ar gamybos darbuotojai.