Konservatyvūs strategai
Katrīna Iļjinska
Forbes Staff
Andris Kazaks konkurentų perpildytoje finansų srityje vadovauja sėkmingam verslui siūlydamas ne naują paslaugą, o vieną seniausių – paskolas.
„Nėra prasmės kartoti tą patį, ką daro kiti - sėkmingas verslas turi būti inovatyvus!“ Tai - tik klasikinės frazės, kurias veikiausiai girdėjo kiekvienas jaunas verslininkas, mėginantis pritraukti investuotojus. GrandCredit vadovai su tokiu požiūriu visiškai nesutinka – jie vienija vieną seniausių finansų pasaulio paslaugų su inovatyviomis investicijomis. Kompanijai 14 metų, ji nuolatos auga ir dar niekada nepatyrė nuostolių. Įmonės receptas – pinigus reikia dauginti, o ne leisti.
Andris Kazaks (43) su Maksimu Mališko (39) susipažino pačiose krizės išvakarėse – 2007 metais, kai Maksimas atėjo į biurą, kuriame dirbo Andris. Tai buvo nedidelė nekilnojamojo turto klausimais konsultuojanti įmonė. Ji siūlė labai paprastą, tačiau paklausią paslaugą – padėjo žmonėms gauti hipoteką: formino dokumentus, vertino nekilnojamąjį turtą, teikė teisinę pagalbą ir kitas papildomas paslaugas. Tuo tarpu Maksimas Mališko turėjo mintį kurti įmonę, kuri pasižymėtu nauju požiūriu į finansų sritį. Andrį įkvėpė Maksimo idėja ir strateginis šio projekto įgyvendinimo planavimas. Taip prasidėjo judviejų bendradarbiavimas – Andris vadovavo paskolų išdavimo skyriui, atliko turto vertinimą, valdė paskolų rizikas ir teikė paskolas.
Garantuota paskola, kaip finansinių santykių būdas, atsirado dar Senovės Egipte, o hipoteka kaip sąvoka – šeštajame amžiuje prieš mūsų erą. Tai buvo skolininko atsakomybės forma: žemės sklypo įkeitimas. Žemės sklypo statusui pabrėžti buvo naudojami ribas žymintys stulpeliai su atitinkamu įrašu arba plokštele. Toks stulpelis buvo vadinamas hipoteka (įspėjimas, suvaržymas, įkaitas).
Pirmą paskolą GrandCredit išdavė 2007 m. gruodžio 1 d., tada, kai, kaip rašo Latvijos Bankas, buvo hipotekinio kredito kritimas rezidentams. 2007 metų pabaigoje hipotekų likučio metų prieaugis buvo tik 38,6 proc., palyginti su 89,2 proc. 2006 metų gale. Dėl visuotinės finansų krizės stipriai sumažėjo ir nekilninamojo turto kainos – anot Ober-Haus, pirmoje 2008 metų pusėje serijinių butų kainos buvo kritusios 18 proc. Be to, keitėsi įstatymai, ribojantys paskolų apimtis. Susiklostė situacija, kai nekilnojamasis turtas atpigo ir jį galėjo sau leisti daugiau žmonių, tačiau pirkėjai turėjo sunkumų su finansais. Nuo to GrandCredit ir pradėjo savo verslą.
„Anuomet tai buvo labai rizikingas modelis, tačiau Maksimas tikėjo, kad kaip tik yra puikus metas paskolų portfeliui formuoti, taigi buvome labai konservatyvūs ir paskolas teikėme tik itin patikimiems klientams“, sako Andris, pridurdamas, kad krizės metu įmonė nenurašė nė vienos paskolos.
Tačiau kreditavimas Latvijoje vis krito, prisidėjo ir kitos finansų krizės pasekmės – nedarbas ir bankams negrąžintos paskolos. Klasikiniai bankai buvo priversti spręsti kitas problemas – atgauti ir realizuoti tūkstančius butų ir kitų objektų, o paskolų išdavimas liko antrame plane. GrandCredit šis faktas atvėrė naujas galimybes – padidinti paskolų portfelį naujų būstų statybai ir rekonstrukcijai finansuoti.
Tuo pat metu mes pastebėjome, kad klientai pradeda keisti savo įpročius – žmonės jau nebenorėjo imti paskolas dideliems butams, jie suprato, kad visiškai pakanka 15 kvadratinių metrų virtuvės, niekam nebereikia 25 kvadratinių metrų,“ prisimena GrandCredit valdybos narys Andris Kazaks. Ši tendencija atvėrė naujas verslo galimybes – statybos srities kreditavimas. Sakysite, kad tai visiškas absurdas, nes tuo metu Rygoje buvo pilna prieš krizę pastatytų projektų, kurie buvo perduoti bankų nuosavybėn arba stovėjo tušti. Tačiau paaiškėjo, kad kuklesnius, aiškesnius klientų poreikius atitinkančios pasiūlos rinkoje nėra – yra tik butai senose serijiniuose namuose, kurie sparčiai artėja prie eksploatacijos termino pabaigos arba erdvūs naujos statybos būstai, už kuriuos nė vienas nenorėjo mokėti.
Tai pastebėjo ir nekilnojamojo turto plėtotojai – ir didelės kompanijos, ir mažesni nekilnojamojo turto projektuotojai pradėjo statyti ekonominės klasės būstus. Ir nedidelio ploto butai jau nebebuvo tik mikrorajonų požymis – jų atsirado ir Rygos centre. „Bankai jau iš esmės nebenorėjo finansuoti statybų. Mūsų finansavimas buvo geras sprendimas. Nematėme didelių rizikų, nes po krizės nekilnojamojo turto kainos buvo tiek kritusios, kad galėjo tik augti“, sako Andris. Bendrai GrandCredit finansavo skirtingus projektus, kurių bendras plotas viršija 70 tūstančių kvadratinių metrų.
Kitas GrandCredit plėtros žingsnis buvo mažų ir vidutinių įmonių mikrokreditavimo programos įgyvendinimas kartu su šalies ir Europos Regioninės plėtros fondu. GrandCredit veiklai plėsti teikė įmonėms paskolas iki 25 tūkstančių eurų. Programos metu GrandCredit finansavimą galėjo gauti startuoliai; šis produktas stipriai praplėtė GrandCredit finansuojamas sritis.
Dabar GrandCredit verslą sudaro trys pagrindinės kryptys: apie 70 proc. pajamų sudaro įvairios hipotekos, t. y. paskolos su nekilnojamojo turto įkeitimu, dar 20 proc. verslo formuoja investavimas į įmones. Gerų rezultatų kompanijai padėjo pasiekti kruopščiai apmąstyta strategija. Nors GrandCredit renkasi įvairius finansinius sprendimus, galima sakyti, kad sėkmės raktas slypi tokio finansinio serviso sukūrime, kuris padeda pridėti, o ne atimti. „Mes skoliname pinigus, siekdami skatinti verslumą ir kompanijų pelningumą“, aiškina Andris.
Mažų ir vidutinių įmonių finansavimas ir investavimas į startuolius – štai tokią nišą vėl mato GrandCredit.