Reikšmingas poveikis tiek aplinkai, tiek žmogui

Geležinkelio vystymas - vienas iš kertinių akmenų sėkmingam šių tikslų įgyvendinimui. Taip pat numatoma, kad iki 2030 m. Europos geležinkelių specifinė vidutinė CO2 emisija iš geležinkelių veiklos sumažėtų perpus. Iki 2050 m. Europos geležinkeliai sieks vykdyti veiklą neišleisdami į orą anglies dioksido bei visuomenei ir sieks suteikti klimatui neigiamo poveikio nedarančią transporto alternatyvą.

Rail Baltica, kaip svarbiausia vystoma tarpvalstybinė geležinkelio infrastruktūra Šiaurės Rytų Europoje, iškėlė ambicingą tikslą pasiekti nulinį poveikį aplinkai eksploatavimo ir priežiūros etapo metu, o dar 2018 m. ėmėsi reikšmingų veiksmų, kad šią viziją paverstų visapusiška programa. Naudojantis projekto galimybėmis, šia programa siekiama neapsiriboti tik šiltnamio dujų emisija. Ketinama spręsti įvairių rūšių poveikį aplinkai, kurį sukelia geležinkelių infrastruktūra. Tarp galimų sprendimų yra atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas, aplinkosaugos požiūriu atsakingų statybos darbų organizavimas, įskaitant sprendimus, kurie turi įtakos žmonių sveikatai, pavyzdžiui, geležinkelių triukšmo ir vibracijos lygio mažinimas, taip pat bendras gamtinių išteklių naudojimo mažinimas.

Tikslas – atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas 100%

Efektyvus atsinaujinančios energijos naudojimas greitiesiems traukiniams yra vienas iš pagrindinių elementų, dėl ko geležinkelių transportas yra aplinkai draugiška bei saugi alternatyva kelių ir oro transportui tiek Baltijos šalyse, tiek visur kitur.

Todėl didžiuojamės, jog įsipareigojome energiją Rail Baltica projekte naudoti tik iš visiškai atsinaujinančių šaltinių. Pasirinkdami pasaulinius inžinerinių paslaugų teikėjus ir pasirašydami sutartis dėl pasaulinio projekto energijos posistemio diegimo su DB Engineering & Consulting GmbH; IDOM Consulting, Engineering, Architecture, S.A.U. ir Italferr S.p.A pradėjome dirbti prie vieno iš sudėtingiausių geležinkelių elektrifikacijos projektų Europoje. Tuo metu, kai standartiniai didelio greičio geležinkelių elektrifikacijos projektai siekia apie 300 km, Rail Baltica su savo 870 km ilgio linija išsiskiria, efektyviai sujungdama visas Baltijos valstybes, įskaitant Lenkiją, o kartu ir likusį Šiaurės jūros bei Baltijos koridorių. Energijos posistemio diegimas visai Rail Baltica globalaus projekto linijai konsoliduotu būdu leis visiškai užtikrinti saugumo ir sąveikos reikalavimus, taip pat maksimaliai padidinti masto ekonomijos naudą.

Vienas didžiausių iššūkių - triukšmo ir vibracijos mažinimas

Kaip žinoma, triukšmo ir vibracijos mažinimas geležinkelių pramonėje yra iššūkis ir ši problema taip pat įtraukta kaip vienas iš pagrindinių Tarptautinės geležinkelių sąjungos (UIC) prioritetų iki 2050 m. Kadangi triukšmas yra viena iš jautriausių temų, tai yra ir rimta kliūtis visuomenės palaikymui, ypač tarp visuomenės grupių, gyvenančių prie geležinkelių. Tuo pačiu metu traukiniai yra laikomi ir pripažįstami kaip vienas iš aplinkai palankiausių ir saugiausių transporto būdų.

Skaičiuojama, kad transporto triukšmas pasaulyje paveikia apie 124 milijonus žmonių, kurie yra reguliariai veikiami didesniu nei 55 dB triukšmo lygiu. Toks triukšmo lygis yra laikomas maksimaliu, ties kuriuo galima pastebėti nepageidaujamą poveikį žmonių sveikatai: 108 milijonus žmonių įtakoja žemės transporto sukeliamas triukšmas, 20 milijonų - geležinkelių ir 6 milijonai - oro transporto*.

Kaip visiškai nauja infrastruktūra, Rail Baltica turi išskirtinę galimybę taikyti triukšmo ir vibracijos mažinimo priemones. Vykdant poveikio aplinkai vertinimo procedūrą, kad būtų galima tęsti darbą prie išsamaus triukšmo ir vibracijų modeliavimo bei susijusio sulaikymo plano vėlesniuose projekto vystymo etapuose, kiekvienoje šalyje atskirai buvo atliktas pradinis triukšmo vertinimas. Tas pats triukšmo modeliavimo principas bus taikomas visose Baltijos valstybėse, nustatant jautrias triukšmo atžvilgiu vietas 300 m atstumu nuo maršruto linijos centro. Iš viso bus naudojami keturių tipų triukšmo barjerai – medinis, skaidrus, sugeriantis garsą ir žemės, o kiekvienas iš jų atliks skirtingą paskirtį. Tuo metu vibracijos mažinimo priemonėmis bus orientuojamasi į keletą sričių, taip pat nustatomos prevencinės iniciatyvos. Pavyzdžiui, apvalinami traukinių ratai, naudojamos tinkamos vibraciją slopinančios medžiagos ir pan.