COVID-19 poveikio švelninimo ir tvaraus ekonomikos augimo katalizatorius Baltijos šalyse

Jau yra aišku, kad pasekmės bus jaučiamos ilgą laiką, taigi, siekiant paskatinti ekonominį bei socialinį atsigavimą vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu tiek nacionaliniu, tiek Baltijos šalių lygiu, svarbu naudotis visomis galimybėmis. Šiuo metu didelio masto „Rail Baltica“ statybos darbų pradžia, kuri suplanuota nuo 2022 metų, tampa dar svarbesnė, nes tai neabejotinai paskatins ekonominę veiklą. Šitaip bus papildomos dabartinės „Rail Baltica“ investicijos į Baltijos šalių ekonomiką dėl tiek daugiau nei 640 km ilgio traukinio linijos projektavimo, tiek dėl jau pradėtų statybos darbų.

Makroekonominio poveikio prognozės

Planuojama, kad iki 2026 metų bendros „Rail Baltica“ investicijos Latvijoje gali pasiekti bent 1,9 milijardo eurų, o visose Baltijos šalyse – 5,8 milijardo eurų; 85 procentus šios sumos finansuojant iš Europos Sąjungos (ES). Remiantis Latvijos banko prognozėmis*, iki 2026 m. įgyvendinus projektą „Rail Baltica“, Latvijos bendrasis vidaus produktas gali padidėti 1,8 procento. Atsižvelgiant į santykinai panašią ekonominę situaciją Baltijos šalyse, prognozuojama, kad kaimyninėse šalyse investicijos į projektą taip pat ženkliai prisidės prie BVP. Akivaizdu, kad tiesioginių kapitalo investicijų į projektą, kurias finansavo ir ES, laipsniška grąža reikšmingai prisidės prie vietos statybos, projektavimo ir susijusių paslaugų sektorių, kartu padidins bendrą paklausą bei paskatins ekonominį atsigavimą po pandemijos.

Galimybės statybos ir kitoms pramonės šakoms

Ankstesnė patirtis parodė, kad partnerystė tarp vietinių Baltijos šalių įmonių ir tarptautinių partnerių yra svarbi sėkmingo darbo sąlyga, į kurią turėtų atsižvelgti ir didelių statybos projektų dalyviai, taip suteikdami visus reikiamus įgūdžius. Šiandien dirbame su daugiau nei 217 įmonių Baltijos šalyse bei 50 įmonių likusioje ES.

Tęsiant kitą „Rail Baltica“ plėtros etapą, 2021 metais orientuojamasi į pasiruošimą didelio masto statybos darbų pradžiai. Į šį pasirengimą įeina globalaus projekto įgyvendinimo planų sinchronizacija su turimomis finansinėmis perspektyvomis bei reikiamais parengiamaisiais darbais geležinkelių medžiagų ir komponentų tiekimui.

Tikimasi, kad šiemet pradėtų viešųjų pirkimų sutarčių bendra suma viršys 2 milijardus eurų, o daugiausia dėmesio bus skiriama statybinių medžiagų bei vietinių mineralų, pavyzdžiui, smėlio, žvyro ir kitų statybinių medžiagų, įrangos ir prekių tiekimui. Taip pat planuojamas bendras bėgių, pabėgių, jungiklių, geležinkelio skaldos medžiagų, standartizuotų betono produktų, pralaidų, sienų nuo triukšmo ir kitų reikiamų medžiagų tiekimas, o dėl bendro jų kiekio bus galima optimizuoti sąnaudas ir sumažinti poveikį aplinkai, nes tiesimo metu medžiagos bus pristatomos centralizuotai.

Latvijoje netolimoje ateityje didžiausios investicijos bus nukreiptos į „Rail Baltica“ pagrindinės vėžės tiesimą, tarptautinių keleivių terminalų statybą Rygos centrinėje stotyje, Rygos tarptautiniame oro uoste bei tolimesnių objektų planavimą (pavyzdžiui, multimodalus krovinių terminalas Salaspilio regione, infrastruktūros priežiūros punktai Iecavoje ir Skultėje). Daugiau nei dešimt vietinių įmonių jau dalyvauja centrinės stoties projekte, o vykstant darbams vietinių subrangovų skaičius tik didės.

Mano nuomone, projektu „Rail Baltica“ svarbu naudotis ir tam, kad skatintume inovatyvią bei tvarią transporto infrastruktūrą ir paslaugas, padėtume vystytis naujoms įmonėms bei užmegzti bendradarbiavimą su mažomis ir vidutinėmis įmonėmis.

Išsaugotos darbo vietos ir naujos galimybės darbo rinkoje

Planuojama, kad, palyginti su praėjusiais metais, šiemet naujų darbo vietų padaugės. Turint omenyje projektavimo darbų mastą ir statybos darbų pradžią, tai yra teigiama tendencija. Skaičiuojama, kad intensyviausiu statybos laikotarpiu nuo 2023 iki 2026 metų „Rail Baltica“ gali sukurti iki maždaug 13 000 naujų darbų vietų statybos sektoriuje, taip pat daugiau nei 24 000 darbo vietų susijusiuose sektoriuose, tokiuose kaip medžiagų ir komponentų gamyba, logistika, apgyvendinimo bei maisto tiekimo bei specialistų paslaugos. Remiantis globalaus projekto „Rail Baltica“ kaštų ir naudos analize, skaičiuojama, kad dėl 50 sukurtų naujų darbo vietų statybvietėje bus tiesiogiai sukurta 120 naujų darbo vietų aptarnaujančiuose sektoriuose ir 145 naujų darbo vietų geležinkelio projekte dėl papildomo vartojimo.

*2020 m. II ketv. makroekonominis „Rail Baltica“ kapitalo išlaidų (CAPEX) poveikis: Latvijos skaičiuojamos bendrosios pusiausvyros modelio rezultatai, Latvijos bankas

** Kaštų ir naudos analizė, „RB Rail AS“, 2016

 Apie „Rail Baltica“ (iš interneto svetainės: https://www.railbaltica.org/lt/rail-baltica-amziaus-projektas/ ir https://www.railbaltica.org/et/rail-baltica-sajandi-projekt/)

„Rail Baltica“ yra plyno lauko geležinkelio transporto infrastruktūros projektas, kurio tikslas yra integruoti Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Projekte dalyvauja penkios Europos Sąjungos šalys: Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija ir netiesiogiai Suomija.  Linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą. 

Projektas „Rail Baltica“ yra simbolinis Baltijos šalių sugrįžimas į Europą – iki Antrojo pasaulinio karo Baltijos šalys jau buvo sujungtos su Europa 1435 mm pločio vėže. Nuo XX a. vidurio Baltijos šalys buvo sujungtos Rytų–Vakarų kryptimi 1520 mm pločio vėžės rusišku geležinkeliu, tai atspindi ir dabartiniai geležinkelio eismo srautai.  Šiuo metu didžioji Baltijos šalyse geležinkeliu vežamų krovinių dalis priimama iš NVS šalių, ypač iš Rusijos, o geležinkelio transporto paslaugos daugiausia teikiamos Rytų–Vakarų kryptimi naudojant esamas 1520 mm pločio sistemas, trukdančias ir branginančias Baltijos šalių sujungimą su likusia ES dalimi per Lenkiją.  Dėl šių priežasčių visiškai sutariama, kad būtina pašalinti Baltijos geležinkelio jungties ES Šiaurės jūros–Baltijos jūros TEN-T pagrindinio tinklo koridoriuje esančią spragą ir taip užtikrinti visišką Estijos, Latvijos ir Lietuvos integravimą į bendrą Europos geležinkelių tinklą.