Bitkoinai – ne pinigai… kol kas

Tačiau tai bitkoino alternatyva doleriui dar nepadaro. Žmonės skuba dėl menko pasitikėjimo nacionalinėmis valiutomis. Federalinis rezervas ir kiti centriniai bankai sumažino palūkanų normas ir spausdina neįsivaizduojamus kiekius pinigų, kad būtų apmokėtos Covid pagalbos priemonės ir stimuliuojamos žalą patyrusios ekonomikos. Bitkoinai ir kitos kriptovaliutos šiuo metu yra vertinamos kaip tinkama turto klasė, o finansinės institucijos jomis pildo savo finansinius portfelius. Entuziastai sako, kad bitkoinas yra naujasis auksas ir galiausiai pakeis dolerį.

Ne taip greitai! Kad ir kas bitkoinas bebūtų – tai ne pinigai. Mes pinigais naudojamės norėdami nusipirkti produktus ar paslaugas. Pavyzdžiui, doleris yra tarsi pateikta pretenzija dėl automobilio, palto ar bilieto į renginį. Tik dolerio atveju, ją galima pateikti norint kažką įsigyti ar parduoti.  Geriausiai pinigai veikia turėdami stabilią kainą. Nors ir yra istorijų apie pardavėjus, norinčius tokias kriptovaliutas kaip bitkoinas priimti kaip dolerį, kol kriptovaliutų kaina nebus stabili, tol jos liks tik atrakcija.

Sutartys yra ekonomikos esmė – ar tai būtų perkamas namas su užstatu, lizinguojamas automobilis, įsigijamas draudimas ar nesuskaičiuojama galybė kitokių veiklų. Koks sveiko proto žmogus už bitkoinus pasirašytų ilgalaikę sutartį? Jei 2020 metų kovą būtumėte pasiėmę paskolą su užstatu už 250 000 dolerių bitkoinais, šiandien bankui būtumėte skolingi beveik du milijonus dolerių.

Su bitkoinais taip jau yra – vieną dieną jie steikas, kitą – šuns maistas, o dar kitą – ikrai. Kita problema su bitkoinais yra ta, kad jų pasiūla nekinta. Jų kiekis negali būti didinamas. Kad patenkintų augančios ekonomikos poreikius, pinigų pasiūla būtinai turi būti pajėgi plėstis. Per laikotarpį nuo 1775 m. iki 1900 m., kai JAV iš paprastos, žemės ūkiu grįstos ekonomikos virto galingiausia industrine valstybe pasaulyje, dolerių pasiūla išaugo 160 kartų.

Kad kriptovaliutos galėtų iškelti rimtesnį iššūkį jau egzistuojančioms valiutoms, jomis naudotis turi būti taip pat paprasta kaip šiandien pinigais. Joms taip pat būtina stabili kaina, kuri būtų pririšta prie aukso ar kažko tokio kaip šveicariškas frankas – tada jomis būtų galima naudotis pasirašant sutartis.

Jei šios dvi sąlygos nebus patenkintos, tikra alternatyva doleriui ar bet kuriai kitai vyriausybės spausdinamai valiutai kriptovaliutos netaps. Komerciniam naudojimui tinkamos kriptovaliutos augs, kadangi Federalinis rezervas, siekdamas padengti milžiniškas Vašingtono koronaviruso pagalbos priemones ir kitas numatytas dideles išlaidas, lygioje vietoje suklydo pagamindamas pinigų perteklių. Tačiau dėl sutartinio pasiūlos limito tai nebus bitkoinai.

Šveicarijos frankų pasiūla yra milžiniška, kadangi globaliose rinkose ji laikoma patikima: frankas išsaugojo savo perkamąją galią geriau nei bet kuri kita valiuta pasaulyje per pastaruosius 100 metų. Didžioji technologijų milžinų klaida. Kalbant apie cenzūrą, technologijų milžinai daro didžiulę klaidą. Twitter ir kiti aukštųjų technologijų milžinai bando griežtai suvaržyti ar nuslopinti konservatyviąją nuomonę. Ilgus metus jie trukdydavo ar, esant progai, blokuodavo centro dešinės įrašus.

Dabar, po siaubingo Kapitolijaus šturmo, šios kompanijos atmetė visus objektyvumo kriterijus. Baisiausia – jie uždarė pakankamai naują Twitter konkurentą Parler. Magnatai, valdantys Twitter, Facebook, Amazon ir kiti karštai tikina, kad jie yra prieš smurto skatinimą, kas yra juokinga, turint omenyje trikdančius, kraugeriškus Kinijos ir Irano propagandistų įrašus, nekalbant apie kitus ribas peržengiančius įrašus iš individų ir įvairių organizacijų, kurie yra neliečiami. Pavyzdžiui, buvęs Twitter generalinis direktorius praėjusių metų kapitalistų šaudymą pavadino nemaloniu.

Technologijų milžinai galbūt ir galvoja gaunantys apsaugos garantą iš demokratų, laimėjusių kontrolę Baltuosiuose rūmuose ir abiejuose Kongreso rūmuose, tačiau jie paprasčiausiai skatina didžiulį pasipriešinimą, kuris galiausiai atsigręš prieš juos pačius. Arogancija ir į publiką nusispjaunanti laikysena visada iššauks neigiamą reakciją, nepriklausomai nuo to, kokiomis galingomis kompanijomis ir organizacijomis jie mano esą.

Bandydami sunaikinti tokius puslapius kaip Parler, technologijų milžinai suaktyvina aibę bylų, kaltinančių juos prekybos ribojimu. Be to, būsimieji ieškovai ieško kitų teisinės kovos kelių, tokių kaip koncepcija, kad tam tikri puslapiai turėtų būti laikomi visuotiniais informacijos skleidėjais, kuriems negalima blokuoti įstatymo nepažeidžiančių įrašų lygiai taip pat, kaip keleiviniai geležinkeliai ar mobiliojo ryšio kompanijos negali uždrausti savo klientų.