Ne kaimynai, o partneriai

Jokiu būdu negalima paneigti kiekvienos šalies unikalumo ir ypatingumo, tačiau reikia suvokti ir stipriąsias, ir silpnąsias puses bei potencialą, kad būtų galima stiprinti savo poziciją pasaulyje suvienijus jėgas.

Tai yra reputacijos klausimas, kurį sudaro keturios dalys: Kas tu esi?; Ką tu darai?; Kaip tu save pristatai? ir Kaip tai mato kiti? Svarbu suprasti, kad siekiant tapti konkurencingu žaidėju globaliame lygmenyje, mums reikia vieningo atsakymo į šiuos klausimus. Tai nedraudžia kiekvienai valstybei išsaugoti savo vertybes ir nacionalinę tapatybę, tačiau tai, kaip mes save reprezentuojame kitiems, yra svarbu. Į šiuos klausimus galimi atsakymai turėtų pakankamai derėti tarpusavyje, kadangi, aišku, visos trys valstybės turi panašių lūkesčių vystymuisi – priemonių, aukštos kvalifikacijos žmogiškųjų resursų pritraukimas ir gyventojų skaičiaus padidinimas, – tai sustiprintų ekonomiką. Kiekviena Baltijos šalis, individualiai koncentruodamasi į savo valstybės reputacijos gerinimą, turi daug mažiau galimybių, nei jei tai būtų daroma po vienu vardu – Baltija.

Kiekviena šalis yra savaip ypatinga, tačiau jei susikoncentruotume į klausimą Kaip mus mato kiti?, jau ilgą laiką yra aišku, kad didžioji dalis žmonių iš svetur, tarp jų ir užsienio valstybių investuotojai, į Baltiją žiūri kaip į vieną rinką. Turint tokį faktą omenyje, efektyviau  yra dirbti prie vieno reprezentacijos plano.

Jau dabar privataus ir rizikos kapitalo sektoriuje Baltija veikia kaip viena rinka, nes didžioji dalis investicinių fondų valdytojų skiria investicijas visai Baltijos teritorijai, o užsienio fondų valdytojai regi Baltiją kaip vieną rinką, neišskirdami savo investicinių galimybių kažkuriai vienai iš šių valstybių. Šiuo metu Baltijoje veikia daugiau nei 20 registruotų fondų valdytojų, kartu valdančių 1,2 mlrd. eurų daugiau nei trisdešimtyje fondų. Šiuo metu prieinamo finansavimo dydis Baltijos šalyse sudaro apie 470 mln. eurų. Nepaisant to, Baltijos šalių galimybės pritaukti užsienio kapitalus augo ir dėl nesuskaičiuojamų vienaragių. Tokios įmonės kaip Bolt, Transferwise, Sonarworks, Mintos, Nordigen, Pipedrive, Vinted, Citybee, Lokalise stiprina Baltijos, kaip vieningo startuolių rojaus, įvaizdį užsienio investuotojų akyse. Visos šios įmonės randamos internete ir publikacijose po antraštėmis Baltic unicorns, Most succesful Baltic startups, Baltic start-up scene ir t.t. Tai tik parodo, kad užsienio auditorija jau ilgą laiką mus suvokia kaip vieną vienetą. Taip pat, kalbant apie tiesiogines užsienio investicijas Baltijoje, nuo 2015 metų šios augo 36 proc., o užsienio investuotojų požiūris į Baltijos šalis kaip į vieną Baltijos regioną tampa vis pozityvesnis. Baltijos šalių patrauklumą investuotojams galima įrodyti įvairiais faktais, pavyzdžiui, StartupWiseGuys pasirinko įkurti biurus visose Baltijos šalyse. Pastarieji administruoja bendrų fondų numatytas investicijas Baltijos rinkoje.

Dabar egzistuojančios formalios valstybinės sienos su laiku vis labiau blanks. Jau dabar netrūksta žmonių, kurie darbo reikalais kiekvieną dieną keliauja tarp Baltijos sostinių, o atidarius planuojamą Rail Baltica, šios sienos taps dar mažiau reikšmingos – judėti tarp Baltijos sostinių bus tas pats, kaip bet kurioje iš didžiųjų valstybių judėti tarp didžiųjų miestų. Jei, pavyzdžiui, iš Berlyno iki Frankfurto, važiuojant traukiniu, kelyje reikia praleisti šiek tiek daugiau nei keturias valandas, tai nuo Talino į Rygą ir nuo Rygos į Vilnių per artimiausius metus tai užtruks mažiau nei dvi valandas.

Atsižvelgiant į dabartines tendencijas, toks mobilumas ir formalių sienų susiliejimas atveria visiškai naujas galimybes, ypač kalbant apie aukštos kvalifikacijos darbuotojų ir specialistų pritraukimą. Turint omenyje globalios padėties nulemtus pokyčius, tyrimai ir statistika rodo, kad vis daugiau žmonių tęs darbą nuotoliniu būdu, o tai skatins ryškią žmonių migraciją. Pagrindinis uždavinys yra parodyti šiems migrantams Baltiją kaip tinkamiausią pasirinkimą įsikurti. Tiems, kurie kraustysis, nebus svarbu, kurioje iš Baltijos valstybių jie gyvena, jei vieną ar du kartus per savaitę jie galės pasiekti kažkurioje iš Baltijos sostinių esantį centrinį biurą mažiau nei per dvi valandas. Globaliu mastu Baltija turi ryškias perspektyvas tapti pajėgia ir potencialia įmonių bei darbo jėgos Meka, pritraukiančia vis daugiau aukštos kvalifikacijos užsienio darbuotojų. Investicijų dydis ir rizikos kapitalo rinka Baltijos šalyse išgyvena pradinį sparčios akseleracijos laikotarpį. Tuo pačiu algos startuoliuose yra gerokai didesnės už šalių vidutinę algą. Pavyzdžiui, Latvijoje vidutinė alga startuolyje yra 2,7 karto didesnė nei vidutinė alga šalyje. Politiniai procesai Rusijoje ir Baltarusioje taip pat atvėrė galimybes Baltijai priimti žmones, kurie būtų mielai pasiruošę atsikraustyti į kažkurią iš Baltijos šalių, jei galėtų pasimėgauti europietiškomis gyvenimo sąlygomis. Juolab visose Baltijos šalyse didžioji dalis gyventojų laisvai kalba rusiškai ir šių žmonių mentalitetas mums yra pažįstamas. Baltijos šalys taip pat šiems žmonėms yra prieinamesnės kainomis nei kitos Europos valstybės.

Baltijos šalių uždavinys yra pristatyti savo bendrus pasiekimus likusiam pasauliui, pabrėžiant spartų vystymąsi ir patrauklią gyvenimo kokybę, siūlomą visų trijų Baltijos šalių sąjungoje. Visos Baltijos šalys užima priekines TOP 10 vietas tarp žaliausių valstybių Europos Sąjungoje. Investicijų dydis vienam žmogui Baltijoje yra daugiau kaip 5 kartus didesnis nei Centrinėje ir Rytų Europoje. Visose trijose šalyse yra įstabi skaitmeninė ir logistinė infrastruktūra, sukurti patrauklūs startuolių vizų mechanizmai. Negana to, visose Baltijos šalyse galima kurti visavertį gyvenimą kalbant angliškai. Baltijos šalys jau dabar viršija Europos Sąjungos rodiklius startuolių skaičiumi 1 milijonui gyventojų, kuris ES yra apytiksliai 190 startuolių, tuo tarpu Baltijoje šis rodiklis siekia apytiksliai 427 startuolius 1 milijonui gyventojų. Išsaugojus, palyginti, pigias išlaidas kokybiškam gyvenimui, pabrėžiant dėkingą geografinę padėtį su puikia vidaus infrastruktūra, turime galimybes paversti Baltijos šalis vienu patraukliu regionu.

	Baltijos šalys	Bendras ES %
Plotas	175 166 kv. km	3,9
Gyventojų skaičius	6 021 584	1,3
Darbo jėgos skaičius	3 100 000	1,4
BVP (milijonai, Eur, 2019)	94 825,9	0,75
	Baltijos šalys	Vidutiniai ES rodikliai
Vidutinė alga (netto)	995,33 Eur	1441 Eur
Rizikos kapitalo investicijos vienam žmogui (2019)	86,6	~30
Gyventojų tankis	34,6/kv. km	111,7/kv. km
Startuolių skaičius 1 mln. gyventojų	427,96	~190
Pragyvenimo išlaidų indeksas	67,46	100

Išsaugodamos savo žalią reputaciją, Baltijos šalys turi tapti Europos inovacijų, investicijų ir ekonominės plėtros centru. Turint omenyje tai, kad per paskutiniuosius dešimt metų Baltijos šalys kentėjo nuo didelio populiacijos susitraukimo, tai yra pirmas klausimas, kuris turi būti išspręstas. Sprendžiamas jis turėtų būti bendromis jėgomis kuriant darbo galimybes kiekvienam užsieniečiui, norinčiam pasirinkti Baltiją kaip savo gyvenamąją vietą.Apžvelgus duomenis, galima daryti išvadą, kad nors Baltija ir yra maža gyventojų skaičiumi, ji turi stiprų inovacijų ir investicijų pritraukimo potencialą. Net visos trys kartu Baltijos šalys sudaro tik 1 proc. Europos Sąjungos gyventojų, darbo jėga ir net mažiau BVP, neskaičiuojant žemės ploto. Tai aiškiai parodo, kad mūsų žemės būtų daug tankiau apgyventos nei dabar. Nors dabartinis investicijų, startuolių ir kitų rodiklių santykis su mūsų gyventojais yra teigiamas, turime pasinaudoti galimybėmis jį pagerinti ne tik pritraukdami investicijas, bet ir didindami gyventojų skaičių – ir tai yra įmanoma.